Tas nuolatinis sekso troškimas žlugdo psichologiškai, kasdien apie tai galvoju ir tas jausmas nebepakeliamas, o laikas eina... Internete radau vienintelę merginaą, kuri nori su manimi susipažinti. Norėčiau su ja pabandyti susipažinti, nors ji man nelabai patinka, bet tiesiog dėl sekso, tik manau, tam tektu paaukoti daug pastangų ir laiko be reikalo, nes vėliau vargu ar likčiau su ja draugauti. Vien dėl to nesiryžtu susipažinti. Visa tai labai žlugdo, jaučiuosi nelaimingas ir visus gerus dalykus savo gyvenime jau praleidęs. Patarkite, prašau, ką daryti?
Saulius (25 m.)
Laba diena, Sauliau. Perskaičius tavo laišką, susidarė įspūdis, jog tu labai gėdijiesi savęs ir siaubingai bijai žmonių, dėl to esi toks atsiribojęs nuo kitų ir tūnai savo slėptuvėje. Dar – jog esi susikoncentravęs tik į save ir savo nelaimingumo jausmą. Šiuo metu ko gero visiškai užstrigai savyje ir savo patogiame „šiltnamyje“. Natūralu, jog priėjai aklavietę, nes likti saugiame pogrindyje reiškia tiesiog susigraužti ir išvirti savo sultyse.
Žmogus yra sociali būtybė, kurios vienas svarbiausių poreikių yra jausti artumą, bendrumą su kitais. Tave apsėdęs sekso troškimas yra biologinė to išraiška. Jis dabar ir smūgiuoja į visas tavo užtvaras ir įtvirtinimus, reikalauja pralaužti vienatvės ir uždarumo kiautą.
Tikrai tikiu, kad jautiesi beviltiškai, kai tik galvoji ir nieko nedarai, o svarbiausia, kad galvoji vien apie save, susitelki tik į savo bėdas. Tuomet atrodo, kad esi bejėgis, ir greičiausiai esi vienintelis toks, kuris taip jaučiasi. Visgi gal jau užtenka tūnoti savo kiaute, graužtis ir galvoti, kad nenori gyventi?
Suprantu, kad baisu išeiti iš „šiltnamio“, bet tik įėjęs į savo baimę, gali ją nugalėti. Gal užuot stebėjus, kaip gyvenimas teka pro šalį, pagaliau vertėtų supykti ant savęs ir ryžtis daryti tai, ko labiausiai vengi – eiti į išorę ir bandyti megzti ryšius. Greičiausiai nuo įtampos jausies išsekęs, tačiau bus padaryti realūs žingsniai link gyvenimo.
Gal užuot stebėjus kaip gyvenimas teka pro šalį, pagaliau vertėtų supykti ant savęs ir ryžtis daryti tai, ko labiausiai vengi – eiti į išorę ir bandyti megzti ryšius.
Galbūt tu gali kažką padaryti dėl kitų, jais pasidomėti, jiems padėti? Ko gero pamatysi, kad esi ne vienas su „neišsprendžiamomis“ problemomis. Tuomet tikrai nebejausi, kad gyvenimas vyksta, o tu esi tik stebėtojas iš šalies. O tada būtinai atsiras ir dalyvavimo, reikalingumo, džiaugsmo bei prasmės jausmas.
Na, o dabar apie tai, kas tave labiausiai jaudina – santykius su merginomis. Ar gali būti taip, jog radai tik vieną merginą ir dar tau nepatinkančią, kad toliau pateisintum savo nieko nedarymą ir galėtum dvejoti bei svarstyti be pabaigos? Kaip manai, kodėl tu apskritai svarstai tokią galimybę kaip pažintis su nelabai patinkančia mergina?
Galbūt susipažinti su tau nepatinkančia mergina atrodo mažiau rizikinga, nes nebus taip skaudu, jei tave atstums ir nepavyks susibendrauti? Ar tiesiog taip save nuvertini, jog manai, kad tokia mergina, kuri patiktų ir tau bei norėtų su tavimi susipažinti, tiesiog niekada neatsiras? Juk pažintis su nelabai patinkančia mergina yra iš anksto pasmerkta ir neturi perspektyvų, juolab tai būtų nesąžininga tos merginos atžvilgiu, nes ja tiesiog pasinaudotum. Esu tikra, kad internete yra ne vienintelė mergina, kuri norės su tavimi susipažinti. Kai tikrai pasiryši užmegzti draugystę, įdėsi daugiau pastangų, ji iškart atsiras.
Jei vis dėlto keistis ir megzti ryšius vienam tau yra pernelyg baisu ir sunku, pabandyk dar kartą kreiptis į psichologą. Ne visada iš pirmo karto pavyksta. Tam reikia subręsti, o ir psichologo asmenybė labai svarbi. Gal tau pasiseks rasti tokį žmogų, su kuriuo pasijusi saugiau ir galėsi atsipalaiduoti. Beje, kartais tam prireikia ir kelių ar net keliolikos susitikimų, tad turėk kantrybės. Sėkmės!
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
