Pati esu ištekėjusi, turiu 2 sūnus, su vyru gyvenu tik dėl to, kad jis mus išlaiko, bet artimų santykių tarp mūsų nėra jau porą metų. Kai pasakiau mylimam žmogui, kad „jei netyčia pastočiau, kas tada?“, jis kategoriškai pasakė „ne“ ir nuo to laiko dingo iš mano gyvenimo. Dabar nežinau, kaip man gyventi, norėčiau kokio nors patarimo. Pagarbiai, Petra
Norite paklausti Ramunės? Rašykite: santykiai@15min.lt
Labas Petra. Tikrai nelengva gyventi su našta širdyje, neturint su kuo ja pasidalinti, ypač kai ta našta – neatsakytas slaptas meilės jausmas, o kartu ir išdavystė.
Sakyti žmogui blogas žinias nėra malonu, tačiau tai – vienas iš būdų padėti jam pamatyti, kas gyvenime vyksta iš tikrųjų, o kas yra tik iliuzija. Tai, kas vyko tarp tavęs ir įsimylėto vyro – tiesiog ilgai besitęsiantis seksualinis nuotykis. Iš tikrųjų tu mylėjai ne tą vyrą, o savo susikurtą iliuziją, svajonę, troškimą. Juk to žmogaus gerai net nepažinojai.
Tiesiog apie jį sukūrei mitą, kurį pati ir įsimylėjai, o dabar, kai realybė taip žiauriai ir skausmingai įsiveržė į jūsų ryšį, atrodo, kad praradai tikrąją meilę. Prarandant tai, ką turėjome brangaus, visada skauda, nesvarbu, ar tai buvo menamas dalykas, ar tikras – tai vienodai stipru.
Deja, vyrui, kuris slypėjo už tavo fantazijos, tiesiog buvo patogu turėti sekso partnerę. Juk geras seksas visiškai nebūtinai reiškia stiprius jausmus, ir nereiktų šių dalykų painioti, o intymumas, kuriamas vien seksualiniais santykiais, paprastai nepasitvirtina.
O dabar Petra, pagalvok, ar pasitikėtum ir mylėtum vyrą, kuris pasitaikius pirmam gyvenimiškam išbandymui, sprunka į krūmus? Ar tikrai norėtum su tokiu vyru turėti vaiką ar kurti šeimą? Ar manai, kad toks vyras būtų geras ir patikimas pavyzdys vaikui? Ar vyras, rimtai žiūrintis į santykius ir bendrą ateitį, vis dar būtų susituokęs?
Jei anksčiau savęs to neklausei, pats laikas padaryti tai dabar. Jei suvokusi realybę, vis dar jauti, kad tas vyras tave tebetraukia, priežasčių, kodėl tai vyksta, reiktų ieškoti giliau, tavo pačios praeityje – kodėl tave traukia nepasiekiami, neprieinami vyrai, kodėl artumą tapatini su seksu? Ar tavo gyvenime apskritai kada nors buvo patenkinti meilės, tikro artumo, dėmesio poreikiai? Ar tu tiki, kad esi verta meilės, rūpesčio, pilnaverčių santykių?
Tavo atveju yra dar vienas labai svarbus dalykas – tai dabartiniai tavo santykiai su sutuoktiniu. Rašai, kad esate atitolę, kad gyveni su juo tik dėl to, kad jis tave išlaikytų. Susidaro įspūdis, jog tikiesi, kad kažkas – gal kitas vyras, galbūt ypatinga sėkmė ar likimas išspręs tavo nelaimingos santuokos problemą, atras tave, išgelbės ir padarys laimingą. Tai gali stipriai klaidinti ir kelti nerealistinių lūkesčių.
Geras seksas nebūtinai reiškia stiprius jausmus, ir nereiktų šių dalykų painioti, o intymumas, kuriamas vien seksualiniais santykiais, paprastai nepasitvirtina.
Suprask, kol tu pati nenuspręsi pakeisti savo gyvenimo taip, kaip tu nori, (galbūt už tai sumokant tam tikro nepatogumo, suvaržymo, apribojimo kainą) tol būsi priklausoma nuo kitų: sutuoktinio, kito vyro ar... dar nežinia nuo ko.
Tai ko gero kels nuolatinį nerimą ir nusivylimą ar bejėgiškumo jausmą. Prisiimti atsakomybė už savo gyvenimą – nepaprastas iššūkis, tačiau jis suteikia laisvę bei gilų pasitikėjimą savimi.
Kaip visada, nepatarsiu, ką konkrečiai tau daryti, Petra, tai irgi tavo atsakomybė – nuspręsti, kokių žingsnių imtis, kad vėl nepakliūtum į iliuzinių santykių ir neišsipildžiusios meilės spąstus, ir ką padaryti, kad tavo dabartinė situacija pradėtų keistis. Gal tave kažkiek paguos tai, kad skausmas, dėl prarasto santykio, laikui bėgant praeis – sielvartas nuslūgs.
Laikas tokias žaizdas gydo, tačiau svarbiausia, kad tavo istorija nepasikartotų vėl, o tam gali užkirsti kelią tik tu pati. Linkiu sėkmės priimant teisingus sprendimus ir vaduojantis iš iliuzijų!
Daugiau apie psichologiją ir psichoterapiją skaitykite Psichoterapeutas.com
