Kadaise Lietuvos pramogų pasaulyje dažnai šmėžavęs Radvilo Bubelio veidas šiuo metu matomas itin retai – verslininkas jau keletą metų mėgaujasi privačiu, tačiau toli gražu ne nuobodžiu gyvenimu. Kurį laiką gyvenęs ir dirbęs Jungtinėse Amerikos Valstijoje bei dažnai keliavęs po Lotynų Ameriką, galiausiai jis apsistojo Kolumbijoje – čia praleido porą metų ir nuotoliniu būdu dėstė informatiką Majamio DADE koledže, puoselėjo savo programinės įrangos kūrimo kompaniją, kurios veiklą nori stipriai plėsti į dirbtinio intelekto sritį.
Vis tik trumpas sugrįžimas į tėvynę praėjusią vasarą tapo lemtingu ir pakreipė jo gyvenimą kita vaga – čia jis netikėtai sutiko dabartinę sužadėtinę Eglę, kuri jam dovanojo meilę, o kartu su meile atėjo ir išbandymai.
Pasakojimas apie dabartinį gyvenimo etapą, kurio nefiksuoja įžūlūs paparacai, bet regi mylimos moters akys – atvirame ir nuoširdžiame Radvilo interviu portalui Žmonės.lt.
Su mylimąja Egle kartu esate jau apie metus, o kelis mėnesius džiaugiatės sužadėtinių statusų. Tai – reikšmingas įsipareigojimas, simbolizuojantis rimtus santykius. Kaip prasidėjo jūsų istorija?
Su Egle esame pažįstami kone visą gyvenimą. Nuo vaikystės buvome kaimynai, kartu lankėme darželį ir mokyklą, 12-oje klasėje draugavome. Praeitą vasarą, po maždaug 30 metų nesimatymo, visiškai atsitiktinai susitikome po vaikystės namų langais lankydami savo tėvus – Eglės tėvai gyvena pirmame daugiabučio aukšte, o mano mama – antrame. Nusprendėme kartu išgerti kavos ir aplankė jausmas, lyg niekada ir nebūtume išsiskyrę. Susitikę po tiek metų abu praktiškai iš karto supratome, kad esame skirti vienas kitam, arba pagal kinų filosofiją – yin ir yang. Pradėjome leisti laiką kartu.
Akivaizdu, kad jus aplankęs jausmas – labai stiprus. Kokie yra jūsų bendrystės ir santykių harmonijos elementai?
Mus sieja daug bendrų interesų – abu studijavome informatiką, daug metų praleidome programinės įrangos kūrimo srityje. Eglė visą gyvenimą dirbo didelėse įmonėse, vadovaudama programinės įrangos kūrimo projektams, o šiuo metu dirba SEB banke – vadovauja kelioms lietuvių ir švedų programuotojų komandoms.
Mums smagu kartu leisti laiką. Laisvalaikiu Eglė, kaip ir aš, labai mėgsta keliauti, o ne visai kaip aš – kopti į kalnus: ji yra įveikusi Everesto bazinę stovyklą, Kilimandžaro viršūnes. Daug keliaujame norėdami pamatyti pasaulį ir pažinti skirtingas kultūras, abiem patinka mokytis ir nuolat tobulėti. Eglė laisvai šneka 5-iomis užsienio kalbomis, iš kurių 4-iomis susikalbame tarpusavyje.
Mūsų panašūs skoniai, suprantame vienas kitą iš pusės žodžio, tačiau turime ir labai skirtingų savybių, kurios viena kitą puikiai papildo ir leidžia daug ko mokytis. Beje, draugai neretai sako, kad esame labai panašūs ir labai tinkame. Kartą vienas šamanas, regintis žmonių auras, pamatęs mus susijaudino iki ašarų. Pasak jo, mūsų auros labai gražiai susilieja į vieną, tarsi būtume iš vieno kokono.
Didelis privalumas yra ir tai, kad esame iš to paties kiemo tikrąja to žodžio prasme. Atsitiktinis susitikimas po daugelio metų po savo mamų namų langais buvo magiškas momentas. Kuo esi vyresnis, tuo svarbesni tampa prisiminimai, todėl nuostabu šalia turėti žmogų, su kuriuo gali dalintis 30-40 metų senumo atsiminimais iš mokyklos ir jaunystės laikų.
Darnius santykius sutvirtinote sužadėtuvėmis – kovo mėnesį pasipiršote. Ar jau buvote kalbėję apie bendrą ateitį, ar šis žingsnis Eglei buvo netikėtas?
Apie galimą ateitį kartu buvome kalbėję ne kartą, tačiau galutinio sprendimo dar nebuvome priėmę. Žiemą teko nemažai pakeliauti – kartu su Egle plaukėme į naujametinį kruizą aplink Karibų jūrą, apkeliavome Floridą, supažindinau ją su savo šeima ir draugais. Eglė netgi išsitempė mane į intensyvią pažintinę kelionę po Čilę ir Argentiną, kurios metu teko nemažai trekinti, pradedant Atakamos dykuma Čilės šiaurėje ir baigiant Patagonijos ledynais Argentinoje. Po mūsų bendros kelionės žiemą Eglė grįžo į Lietuvą, o aš trumpam likau Kolumbijoje ir Majamyje sutvarkyti reikalų.
Kovo pradžioje trumpam grįžau į Lietuvą ir Vilniaus oro uosto laukimo salėje, vos tik ją pamatęs, priklaupiau ant kelio ir paprašiau rankos. Piršlybos oro uoste Eglei buvo visiška staigmena.
Tai – ne pirmos jūsų sužadėtuvės, santuoka taip pat bus ne pirma. Kokių pamokų, suvokimų dovanojo ankstesnių santykių patirtys?
Vienas iš dalykų, kuriuos supratau, yra tai, kad panašumai traukia daug labiau nei skirtumai, kurie žavi tik tam tikrą laiką. Ilgainiui kompromisai išvargina. Kitas dalykas – visuomet ieškojau gerokai jaunesnės partnerės. Niekada net neįtariau, kad galėčiau būti laimingas su vienmete.
Po sužadėtuvių abu buvome labai laimingi ir turėjome susikūrę daugybę ateities planų – pagyventi skirtingose pasaulio šalyse, pakeliauti, tobulėti fiziškai, dvasiškai ir profesiškai, prisijungti prie „skaitmeninių klajoklių“ bendruomenių ir pradėti naują bendrą verslą. Deja, gyvenimas planus šiek tiek pakoregavo – po sužadėtuvių praėjus vos keletui dienų Eglė sužinojo, kad jai 3 stadijos vėžys.
Onkologinės ligos diagnozė – didelis išbandymas. Kaip su šia žinia susidorojo jūsų pora?
Tai nepakeitė mūsų noro būti kartu, bet sujaukė ateities planus – likimas lėmė, kad su sužadėtine bent metams užstrigome Lietuvoje. Grįžęs sustabdžiau informatikos profesūrą Majamyje. Dabar pagrindinis tikslas – palaikyti Eglę. Didžiąją dalį laiko skiriame kovai su liga, tikimės ją įveikti ir planuojame prie savo ankstesnių svajonių įgyvendinimo sugrįžti po metų.
Galbūt tarp planų, kuriuos teko keisti dėl ligos, buvo ir jūsų vestuvių šventė?
Apie vestuves kalbame jau ilgą laiką, minčių turime įvairių, netgi jau buvome numatę datą, tačiau dėl Eglės ligos vestuves kuriam laikui teko atidėti. Bet sužadėtuves atšventėme išplaukdami į kruizą po Viduržemio jūrą.
Fotogalerija:
