„Bandžiau spektaklį žiūrėti užrištomis akimis. Na, ne visai tai pavyko, nes vis norėjosi žvilgteli į tai, kas vyko scenoje. Bet vis tik spektaklio metu buvau tarsi panirusi – atrodė, kad dūkstantys elfai ir mane nusivedė į mišką. Kai dingo regos pojūtis, labai sustiprėjo kiti – aštri tapo klausa, taip pat lytėjimas ir uoslė“, – sakė vienas garsiausių buvusių Lietuvos modelių, dabar – jungistinės krypties psichologė-psichoterapeutė Aistė Jasaitytė Čeburiak.
Į premjerą ją palydėjo septynmetė Elzė ir trimetė Sofija.
„Kai buvau maža labai mėgau vaikams skirtą teatrą, todėl dabar stengiuosi kuo dažniau spektakliuose lankytis su dukromis“, – patikino pašnekovė.
A.Jasaitytė Čeburiak su šypsena prisimena, kad vaikystėje jai įsimintiniausi spektaklių personažai buvo visos pagrindinės jų veikėjos ir, žinoma, princesės. Ji mėgo tik teigiamus herojus ir nejuntant su jais vis tapatinosi, norėdama pati tokia tapti užaugusi.
„Žmonėms linkiu pažiūrėti ne tik šį, bet ir kitus spektaklius. Šiandien pasaulis yra perpildytas įvairios informacijos, todėl dažnai neturime progos sustoti, pasimėgauti garsais ar kvapais“, – kalbėjo žinoma moteris.
Dizainerė Indra Dovydėnaitė pasakojo vaikystėje mėgdavusi užsimerkti ir įsivaizduoti kaip gyvena žmonės, kurie nemato, todėl žinodavo, kiek namuose yra laiptų arba kaip rasti daiktus ne regos, bet lytėjimo pagalba.
„Todėl man šis spektaklis buvo labai įdomus. Kai važiuosime su dukra namo, būtinai paklausiu, ką ji apie spektaklį mano. Man labai įdomu kokių minčių jai kilo. Norėčiau, jog panašių premjerų būtų daugiau, o ši tobulėtų ir augtų, kad žiūrovai būtų dar daugiau įtraukti, dar daugiau liestų ir uostų daiktus“, – kalbėjo kūrėja.
Palankiai „Knygos teatro“ darbą, kuriuo gali mėgautis ne tik matantieji, bet ir regos sutrikimų turintys žmonės, įvertino ir Seimo narys Vytautas Kernagis jaunesnysis.
„Aš pats, galima sakyti, užaugau teatre. Dabar netgi sunku išskirti vieną tų laikų mėgstamą personažą, nes jų buvo daug. O šį spektaklį vertinu puikiai, nes stebėjau vaikų reakcijas. Jie juokėsi. Emocijų buvo tiek daug ir jos visos teigiamos. Kūrėjams linkiu tęsti darbą, nes būna, jog geros iniciatyvos užgęsta, kai reikėtų eiti tik pirmyn“, – sakė V.Kernagis jaunesnysis.
Anot režisierės R.Dominaitytės, naujausias „Knygos teatras“ spektaklis ypatingas tuo, kad veiksmui iliustruoti pasitelkiamas pasakojamasis – skaitovinis teatro žanras. Juo siekiama sužadinti žiūrovo vaizduotę ir perkelti jį į kitą – juslinio pasaulio dimensiją.
Vaikiškomis istorijomis išprovokuojamų pojūčių spektrą teatras kviečia ne tik pažinti liečiant, bet pasitelkti klausos bei uoslės receptorius. Naudojant inovatyvų pasakojimo būdą, vaidinimuose vaikams parodoma mandagaus elgesio reikšmė, supažindinama su buities daiktais. Istorijoje „Ąsotis“ mažiesiems suprantama kalba atskleidžiamas grožio trumpalaikiškumas. Taip pat jaunieji žiūrovai supažindinami su skirtingais augalais ir jų fizinėmis savybėmis.
„Iliustruodami kai kurias istorijas papildomai pasitelkiame kvapus arba garsus. „Knygos teatre“ yra derinamas skaitovinis žanras su kompoziciniais elementais, tačiau komandos stiprybe išlieka lietuvių literatūros perkėlimas į sceną. Daiktais ir detalėmis yra atkuriama jutiminė aplinka, kuri atgyja žiūrovo vaizduotėje įvairiais pojūčiais. Spektakliu „Trumpos istorijos apie...“ kreipiamės į nuoširdžią, jautrią ir itin atvirą naujiems potyriams vaikišką vaizduotę“, – sakė R.Dominaitytė.
Trumpas rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus istorijas scenoje perteikia kūrybinė spektaklio trupė: teatro aktoriai Aura Garmutė, Artūras Dubaka ir Laura Misiukevičiūtė. Režisierė – Redita Dominaitytė. Kostiumų dailininkė – Greta Subatavičiūtė, kompozitoriai – Modestas Kapustinskas ir Laura Misiukevičiūtė, molio dizainerė – Augustė Maziukaitė.
