Gruodis operos solistui Rafailui Karpiui – ne tik labai darbingas, bet ir šventiškas periodas, kai jo šeimoje susipina krikščionių ir judaistų tradicijos. Portalui Žmonės.lt R.Karpis pasakoja, kad jo šeimai tiek žydų Chanuka, tiek Kalėdos – labai svarbios.
„Žiemos šventės – nuostabus momentas, kai viskas trumpam sustoja ir šeimos turi galimybę pabūti kartu, pasidžiaugti, paliūdėti, įvertinti“, – kalbėdamas su Žmonės.lt šypsosi R.Karpis.
Chanuka – aštuonias dienas trunkanti žydų šviesos šventė. Pagal Hebrajų kalendorių ji gali įvykti bet kuriuo laiku lapkričio–gruodžio mėnesiais, tačiau šiemet Chanuka sutaps su Šv. Kalėdomis – prasidės gruodžio 18-ąją Ir baigsis 26 dieną. Rafailas pasakoja, kad šių progų datos sutampa ne visada, bet dažnai, todėl Chanuka neretai pavadinima „žydiškomis Kalėdomis“. Vis tik, anot tenoro, tai yra vienintelis aspektas, jungiantis šias dvi žiemos šventes.
„Šios šventės tarpusavyje neturi jokio prasminio ryšio, kadangi pats Chanukos stebuklas įvyko dar prieš Jėzaus Kristaus gimimą. Aišku, jeigu žiūrėsime plačiau, antropologiškai, labai nemažai skirtingų religijų švenčių sutampa kalendoriškai. Man atrodo, kad skirtingų kultūrų žmonės jaučia tą patį cikliškumą. Ateina toks laikas, kai visi turi trumpam sustoti ir pasidžiaugti, nesvarbu, kokį tikėjimą jie išpažintų. Vėlgi, tai yra tik mano pamąstymai, kurie galbūt nėra visiškai teisingi“, – svarsto R.Karpis.
Ką žydai švenčia per Chanuką ir kokia jos reikšmė?
Chanukos ištakos siekia II a.pr. Kr. Ši šventė skirta prisiminti Jeruzalėje žydų tautai įvykusį stebuklą. Tuomet jų žemę buvo užpuolę ir okupavę helenistai, kurie draudė žydams laikytis tradicinių papročių, išniekino svarbiausią žydų šventovę – Jeruzalės šventyklą.
„Šventykloje graikai buvo pradėję keldinti stabus (šventovėje pastatytas altorius Dzeusui, o prieš jos įėjimą – okupantų valdovo Antiocho statula – red.past.), o turbūt judaizme ir krikščionybėje nėra nieko baisiau, kaip keliaklūpsčiauti stabams. Susivieniję žydų sukilėliai makabiejai sugebėjo iš savo žemės ir šventyklos išvyti helenisus“, – pasakoja operos solistas.
Anot žydų tradicijos, prieš pasitraukdami graikai dar labiau išniekino Jeruzalės šventyklą, tačiau žydai ją sutvarkė ir atšventinimo proga nutarė surengti šviesų šventę – Chanuką. Deja, maldos namus suniokoję užpuolikai išliejo beveik visą ten buvusį aliejų, skirtą įžiebti šventyklos žvakei – menorai.
„Aliejaus turėjo užtekti vos vienai dienai, tačiau tuomet įvyko stebuklas – menora degė aštuonias dienas. Ta proga kiekvieną Chanukos dieną yra uždegama viena chanukijos žvakelė ir pasakoma maldelė“, – Žmonės.lt sako Rafailas.
Jis priduria, Chanuka nėra tokia svarbi šventė kaip žydų Naujieji metai, kurie pagal krikščionių kalendorių dažniausiai būna rudenį arba žydų Velykos Pesachas – šventė, skirta prisiminti, kaip Mozė žydus išvedė iš Egipto.
„Jos yra daug reikšmingesnės, bet Chanuka – šviesos šventės. Tos žvakutės žiemą yra ypač jaukios“, – šypteli jis.
Šventiniu laikotarpiu – ir silkė, ir latkės
Pašnekovas tikina besidžiaugiantis, kad šeimoje suderinamos ir krikščioniškos žmonos, ir žydiškos jo tradicijos, o jų vaikai turi galimybę pažinti abi kultūras. Pats vyras vaikystėje tokios galimybės neturėjo.
„Su tėvais nešvęsdavome jokių žydiškų švenčių. Kukliai pasakysiu, kad nebuvome labai religingi. Su švenčių tradicijomis susipažinau ne namie, o įvairiose žydų vaikų organizacijose. Labai džiaugiuosi, kad šios tradicijos sugrįžta į mano šeimą auginant vaikus“, – sako tenoras.
Tiesa, žydų tradicijos Rafailo ir Dianos Karpių dukroms gerai pažįstamos ne tik iš tėčio pasakojimų namuose – vidurinioji dukra lanko žydišką darželį, vyriausioji – Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją ir reikalingų žinių įgauna ten.
Paklaustas, kaip šeimoje suderina Kalėdų ir Chanukos tradicijas, Rafailas patikina – viskas pavyksta labai organiškai. Pavyzdžiui, šiemet per Kūčias šeima sės prie šventinio stalo, ir uždegs chanukijos žvakelę. Per šią šventę stalas nuklojamas tradiciniais patiekalais, kuriuos ruošia jo žmona ir uošvienė.
„Mano moterys laikosi tradicijos – būtinai kažką sugalvoja, kad ant stalo būtų dvylika valgių. Mano žmona labai skaniai gamina silkę pataluose. Nu labai skaniai, ugh, – juokiasi jis. – Na, o mano uošvienė, žmonos mama, kepa labai skanius pyragėlius su grybais.“
Tuo tarpu per Chanuką, siekdami prisiminti stebuklą, susijusį su aliejumi, žydai dažnai valgo aliejuje keptą maistą – spurgas arba bulvinius blynus, kurie žydiškai vadinami latkėmis.
„To nereikia valgyti kiekvieną dieną ir niekam nerekomenduoju, bet kažkurį sykį per Chanuką bulvinių blynų tikrai išsikepame“, – pasakoja R.Karpis.
Stebukladarys Teofilis
Tiek per Kalėdas, tiek per Chanuką didelis dėmesys skiriamas mažiesiems. Pastaroji šventė netgi vadinama vaikų, kurios metu jie žaidžia žaidimą – suka vilkelį ir legaliai gali prašyti tėvų pinigų. Dažna dovanas vaikams – monetos. Žinoma, Karpių dukros gauna dovanų ir nuo Kalėdų senelio.
„Mano vaikai jau parašė laiškus Kalėdų seneliui ir labai laukia dovanų. Tikiuosi, kad jis tuos laiškus perskaitė. Aš dar ir pats parašysiu“, – juokiasi Rafailas, tačiau atskleisti, ko šiemet prašė dovanų, nenori – tokia tradicija.
Vyras pasakoja, kad Kalėdų senelis paprastai išpildo visus vaikų norus, o suaugusiųjų – ne visuomet, tačiau dėl to švenčių jis laukia nė kiek ne mažiau. Tiesa, Kalėdų stebuklai šeimoje prasideda kur kas ankčiau.
„Mūsų namie gruodžio 1-osios naktį staiga atsiranda Advento kalendorius. Kiekvieną rytą Kalėdų senelio pagalbininkas nykštukas Teofilis atneša vaikams po smulkią dovanėlę, parašo laišką ir nurodo užduotis. Tai atlikusios, jos gauna apdovanojimą už tai, ką padarė ir naują iššūkį, – pasakoja Rafailas ir priduria, kad dukrytėms nykštukas skiria pačias įvairiausias užduotis. – Teofilis labai išradingas. Kartais jis liepia išmokti eilėraštuką, prisiminti, ką veikei šią vasarą ir su kuo bendravai, o jei yra savaitgalis arba jis mato, kad mergaitės – labai pavargusios, užduotis būna tiesiog gerai praleisti laiką.“
Nors šventinė nuotaika Karpių namuose atsiranda sulig paskutinio metų mėnesio pradžia, Kalėdų eglutę šeima puošia vis skirtingu metu – tai priklauso nuo to, kada ją užsisako ir gauna. Anksčiau Rafailo šeima puošdavo eglutę iš plastiko ir labai tuo džiaugdavosi, tačiau ilgainiui vaikai ėmė prašyti gyvos. Rasti sprendimą padėjo rasti kaimynas.
„Jis palei namą yra pasisodinęs daug eglių. Jos užauga tokios aukštos, kad vos nesiremia į laidus. Kaimynas dažnai nupjauna eglių viršunes ir jos labai tinka mūsų namams papuošti“, – dalijasi jis.
Kaip šventes sutiks šiemet, Rafailas tikina dar nežinantis, tačiau džiaugiasi, kad galės jas skirti artimiausiems žmonėms.
„Viskas labai greitai sukasi ir per trumpas pertraukėles tarp darbų ar vakarais namuose bandome kažką dėlioti. Anksčiau Kūčias sutikdavome pas žmonos močiutę, tačiau jos, deja, nebėra. Pernai Kalėdas sutikome su kaimynais – buvo linksma bei smagu“, – baigdamas pokalbį šypteli R.Karpis.
Fotogalerija: