Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamajam V.Simovičiui pernai metų lapkričio 24 d. buvo skirta 1,5 metų kalėjimo, dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymaus sveikatos sutrikdymo skirta kalėti 9 mėnesius. V.Simovičius nenuteistas tik dėl neteisėto dainininkės laisvės suvaržymo, nes nebuvo rasta tai patvirtinančių įrodymų. Subendrinus bausmes, V.Simovičius į kalėjimą pasiųstas dvejiems metams.
Prie šios bausmės pridėta ir 2016 metų sausio 14 d. Jonavos apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmė. Tad iš viso nuteistajam skirta trejus metus praleisti už grotų.
Iš dalies tenkintas ir R.Mačiulytės civilinis ieškinys. Moteris prašė priteisti jai 15 tūkst. eurų neturtinės žalos, tačiau teismas priteisė 4 tūkst. eurų. Nuteistajam paskirta atlyginti ir 333,3 eurų turtinę žalą bei 1 447 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Iškart po nuosprendžio paskelbimo, nuteistasis tikino esantis nekaltas. Esą, R.Mačiulytė pas jį pasirodžiusi girta ir sumušta.
„Nesąmonė. Aišku, kad skųsiu nuosprendį. Pati atėjo su kažkuo susimušusi. Ir prisiglaudė“, – tuomet teigė V.Simovičius.
Savo kaltės jis nepripažino ir dėl savo sugyventinės Jolantos J. sumušimo. Neva abi moterys susižalojo pačios.
Vyras laikėsi savo pažadų ir apskundė teismo nuosprendį.
Prokurorė sieks griežtesnės bausmės
Sausio 31 d. V.Simovičiaus skundas pradėtas nagrinėti Kauno apygardos teisme. Tiesa, Pravieniškėse šiuo metu kalintis V.Simovičius posėdyje nepasirodė. Priežasčių, kodėl taip nutiko, negalėjo pasakyti net jo gynėjas. Teismo salėje nepasirodė ir antroji nukentėjusioji – nuteistojo buvusi sugyventinė Jolanta J.
Byloje skundą yra pateikusi ir prokurorė – ji sieks griežtesnės bausmės nuteistajam.
Byloje skundą yra pateikusi ir prokurorė – ji sieks griežtesnės bausmės nuteistajam.
Nors V.Simovičius nėra pareiškęs pageidavimo dalyvauti teismo posėdžiuose, pasitarusi kolegija nusprendė bylos nagrinėjimą atidėti. Kitas teismo posėdis įvyks kovo 6 d.
R.Mačiulytės advokatė pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą už uždarų durų.
„Esu atlikėja. Man tas viešinimas nėra į gera. Trejus metus apie tai skaito visi. Pavargau morališkai. Tai liečia mano sveikatą“, – kodėl pageidauja neviešų teismo posėdžių, teisėjų kolegijai paaiškino R.Mačiulytė.
Teisėjų kolegija nusprendė prašymą tenkinti.
Negali gyventi be vaistų
Po teismo posėdžio 15min pakalbino dainininkę. Ši patikino, iki šiol jaučianti didžiulius skausmus – vartojanti vaistus, negalinti ramiai miegoti naktimis, o kaskart prieš eidama į lovą, patikrinanti, ar gerai užrakintos namų durys.
– Roma, kaip pasijautėte, kai sužinojote, jog V.Simovičius apskundė teismo nuosprendį?
– Natūralu. Kitaip ir nesitikėjau. Būtų buvę labai keista, jei būtų nesiskundęs. Nemalonu tampytis po teismus. Tuo labiau kad praėję teismai įrodė jo kaltę. Visi įrodymai surinkti. Tai atima daug jėgų. Morališkai pavargau. Juk ne viena gyvenu – ir šeimos man gaila. Kaip mėnuo sueina, taip ir viešinama spaudoje nauja istorija iš teismo. Ko gero, tai jau devintas teismas.
– Kaip šiuo metu jaučiatės fiziškai?
Dantis sukandus kas rytą keliuosi, vartoju vaistus. Tebesigydau treti metai.
– Turiu invalidumą. Nesportuoju, negaliu judėti taip, kaip galėjau. Anksčiau čiuožinėdavau, lankydavau čiuožimo pamokas. Kasdien važinėjausi su dviračiu, o dabar to nebegaliu daryti. Dantis sukandus kas rytą keliuosi, vartoju vaistus. Tebesigydau treti metai. Daugiausia problemų dėl stuburo sužeidimo. Ranką teko operuoti. Ne taip ji sugijo. Buvo visai iš peties ištraukta. Ilgai gydė ne ten, kur reikėjo. Negydė fiziškai, galvojo, kad man blogai su psichika.
Ne tas aš žmogus jau. Galima mano gyvenimą suskirstyti prieš įvykį ir po jo. Morališkai esu tvirta, nes tai mane sutvirtino, bet fiziškai...
– Intensyviai koncertuojate šiuo metu? Užsakymų bei energijos juos įgyvendinti netrūksta?
– Stengiuosi. Neatsisakau. Iš pradžių atsisakydavau. Neleisdavo jėgos. Nebuvau atradusi vaistų, kurie nuskausmintų stuburo skausmus. Dabar jau lengviau. Didelė problema yra nemiga. Negaliu užmigti be vaistų. Tik ateina naktis, einu tikrinti durų keletą kartų. Lieka prisiminimai. Juk dvi savaites, kiekvieną sekundę, žiūrėjau mirčiai į akis. Aš tikėjausi, kad mane užmuš. Vis galvodavau, kad liko dar viena valanda. Kita. Skaičiavau likusį gyvenimą. Nuo tos gruodžio 1 d. iki kol pavyko išsikviesti pagalbą, kai pavogiau telefoną.
– Kaip vertinate teisėjų ankstesnį nuosprendį: kad už tokius žiaurius veiksmus skirta kalėti tik dvejus metus? Jei jūs būtumėte teisėja, kuriam laikui šį žmogų pasiųstumėte už grotų?
– Negaliu vertinti. Sveikata sužalota nepataisomai. Gydytojų diagnozės nekokios. Bet jie man sako: „Pažiūrėjus, kaip tu atrodai, elgiesi – vaikštai su kablais, sunku vertinti. Kita tavo vietoje jau gulėtų lovoje.“ Mato, kad stipri esu. Gydytojai atsisakė man operuoti stuburą, nes jis lūžo tokioje vietoje, kad labai pavojinga operuoti būtų. Dabar vaikštau, bet po operacijos galėčiau ir nevaikščioti. Visam gyvenimui sugadinta. O nervai tvarkosi. Su laiku pamiršti.
– Ar įmanoma tam žmogui atleisti? Ar kada atleisite už tai, kokį pragarą jis jus privertė kęsti?
– Esu krikščionė, tai privalau atleisti. Kitaip ir man nebus atleista. Nė vienas nesame šventi. Tiesiog tie dalykai nepasimiršta. Neleidžia pasimiršti. Pradedi rytą su skausmais. Galvoji, kaip greičiau išgerti tabletę. Gyvenimą valdo vaistai.
– O kaip sutariate su Simovičiaus sugyventine, kuri taip pat kentėjo nuo jo?
– Bendraujame. Ji taip pat nukentėjusi. Istorija ilga. Simovičius buvo koncertų įgarsintojas. Aš jam patikau, jis rašinėjo man žinutes – mergindavo. Prie sugyventinės savo net. Jolanta buvo ta, kuri matė visus įvykius, kas vyko su manimi – ji buvo tame bute kitą dieną, kai mane išvežė greitoji. Ji rado visus kraujo klanus neišvalytus, kruvinus jo rūbus. Būtent ji iškvietė policiją. Jei ne ji, nežinau, ką būčiau įrodžiusi.
Simovičiaus tėvas matė visus kankinimus, egzekucijas, bet nieko nesiėmė. Jo taip pat Simovičius neišleido. Atėmė telefoną. Žmona negalėjo prisiskambinti. Kartu su sūnumi gerdavo diena iš dienos. Tėvas pats buvo mušamas – jam buvo sulaužyti šonkauliai, tad bijojo kalbėti, todėl neliudijo ir mano teisme.
– Ilgą laiką daugelio dalykų negalėjote atsiminti. Ar prisiminimai sugrįžta?
– Taip, prisimindavau tik pačias egzekucijas, visus kankinimo būdus. O kur buvau, kaip ten atsiradau – ne. Pasakodavau tai, ką jis man buvo įkalęs į galvą – ką liepdavo sakyti. Kad aš buvau ten, vežė ten. Dabar kai pažiūriu senas laidas, paskaitau senus savo interviu, matau, kokias nesąmones pasakojau. Man buvo įkalta į galvą. Tik vėliau prisiminimai sugrįžo. Daug papasakojo tyrėja ir Jolanta. Vėliau viskas sutikrinta – niekur aš nebuvau, kur jis pasakojo. Telefono išklotinės parodė, kad aš buvau tik tame bute.
– Simovičius nebandė su jumis susisiekti nuo teismų pradžios? Nerašė laiško?
– Jo motina bandė susisiekti, bet galiausiai neatėjo manęs lankyti į ligoninę. Būčiau jai papasakojusi visą teisybę. Savaitę negalėjau po įvykių net kalbėti. Kadangi buvau smaugiama, buvo užspaustos balso stygos. Net policijai negalėjau nieko kurį laiką papasakoti.
– Ką jam dabar pasakytumėte, jei susitiktumėte dviese akis į akį? Gal norėtumėte ko paklausti?
– Norėčiau paklausti: „Ką tu tuo metu mąstei, kai aš, klūpėdama ant kelių, meldžiausi. Meldžiau pasigailėjimo, žegnojausi? Kaip kilo tau ranka?“. Aš jau kalbėjausi su Dievu. Mane uždarydavo į tualetą, o aš ten melsdavausi. Mane paklupdydavo prie vaiko lovos, ir aš melsdavausi.
– Iš kur toks žmogaus žiaurumas?
– Kai mačiau jo veidą, negalvojau, kad man taip gerai dar pasibaigs. Atsitiktinumas buvo, kad prisiskambinau tiems žmonėms, kurie ėjo į policiją, rašė pareiškimą – savo draugėms. Jos ėjo su policija manęs vaduoti. Aš negalvojau, kad iš ten išsivaduosiu. Mąsčiau, galbūt stebuklas įvyks, galbūt manęs kas nors ieškos. Gal kas supras, kad aš esu pas jį. Bet kadangi mes nebuvome draugai, kas galėjo apie jį pagalvoti? Niekas neturėjo supratimo, kur manęs ieškoti. Tiesiog dingau.
Prašiau net, kad jis mane nužudytų. „Papjauk mane, nekankink, man per sunku“, – sakiau jam.
– Tai didžiausias jūsų gyvenimo košmaras?
– Toks košmaras, kad nesitikėjau likti gyva. Galvojau, kad jis ir pistoletą turi. Nes kalbėdavo: „Einam, tėvai, pašaudyti į kiemą. Girdi, kaip šaudo?“. Aš buvau ten kaip beprotė. Mąsčiau, dabar nustums nuo laiptų iš antro aukšto. Prašiau net, kad jis mane nužudytų. „Papjauk mane, nekankink, man per sunku“, – sakiau jam.
– Ar šiandien jau atsimenate, kaip atsiradote jo bute? Jis tvirtino teisme, jog pati atėjote, prie jo prisišliejote.
– Ne, neatsimenu. Prisišliejau? Ne mano skonio vyras. Aš vyrą sau galiu pati susirasti. Ne mano stiliaus. Tikras gatvės bomžas – gatvinis. Bet kai reguliuoja garsą, dirba, nežiūri į akis. Man tas pats, kaip rankenėles sukinėja.
Buvo stipriai sumušta
15min primena, jog dainininkė R.Mačiulytė buvo žiauriai sumušta 2015-ųjų gruodį. Tų pačių metų gegužę nuteistasis smurtavo ir prieš savo sugyventinę, su kuria augino nepilnametį vaiką. Pasak R.Mačiulytės, jis net badė moterį šakute, kol ši laikė jų bendrą dvejų metų vaiką ant rankų. Abiem moterims buvo sutrikdyta sveikata.
R.Mačiulytė tą gruodį išsikvietė policiją teigdama, kad perpus jaunesnis draugas Valera, kurį ji pažinojo jau kurį laiką, prieš ją smurtauja ir neleidžia išeiti iš buto A.Mackevičiaus gatvėje Kaune. Daugiau apie šią istoriją skaitykite čia.
Atvykus policijos pareigūnams, moteris savo draugą V.Simovičių, kuris – jos bičiulės sūnus, ėmė teisinti, meluodama, jog ją vis dėlto sumušė nepažįstami asmenys, tačiau vėliau prisipažino: smurtautojas – ją prievarta bute laikęs vyras. Paaiškėjo, jog dainininkė buvo kankinama keletą savaičių, karštu aliejumi jai buvo deginamos rankos ir kojos, nuo smaugimo kuriam laikui dingo balsas, ji buvo spardoma į galvą, galva buvo trankoma į sieną bei žemę, nutrauktos sausgyslės. Kaip prisipažino pati nukentėjusioji, ji net manė, jog tame bute mirs.
2016 m. spalio 14 d. prasidėjo teismų maratonas. Žymi atlikėja nebuvo patenkinta, kaip vystėsi bylos nagrinėjimas. Praėjusių metų rugsėjį ji visas nuoskaudas išliejo savo „Facebook“ profilyje, kartu paviešindama ir šiurpias sužalojimų nuotraukas.
Ne visas smurto detales gerai pamenanti R.Mačiulytė negalėjo suvokti, kodėl tokie sužalojimai teisėsaugos pareigūnų įvardijami tik kaip nesunkūs: „Trys stuburo slanksteliai sulaužyti, abi rankos išsuktos, du šonkauliai sulaužyti, abi kojos nudegintos aliejumi, iš veido artimieji nepažino – tai nežymus sužalojimas. Atleiskit man už drąsą, kad trūko kantrybė, aš parodysiu, koks tas lengvas sužalojimas. Ir dabar mūsų valstybė per tokį išsigimusį smurtautoją man moka invalidumą. O policija viską nurašė ant alkoholio, nors greitoji patikrino kraują ir alkoholio nebuvo rasta.“
Teismo duomenimis, V.Simovičius anksčiau teistas penkis kartus. Ne kartą bausmė skirta už smurtinius nusikaltimus. Kartą buvo sumušęs ir savo tėvą. Už tai taip pat teistas – bausmės vykdymas tuomet atidėtas.
Baustas ir už administracinius nusižengimus. Yra pričiuptas ir girtas prie vairo.
Tel.: 8 800 01230, 8 5 210 7176
Tel.: 8 5 211 2023, 8 5 211 2567
„Vaikų linija“
„Jaunimo linija“
„Vilties linija“
„Pagalbos moterims linija“
„Linija Doverija“
Tel.: 8 800 77 277
