Į parodų centre „Litexpo“ Vilniuje kovo 8 dieną vykusią konferenciją „Moters vizija“ pasisakyti pakviesta Rūta Mikelkevičiūtė tik užlipusi į sceną šmaikštavo, kad jaučiasi kaip vesdama televizijos laidą, nes kad nebarškėtų į mikrofoną, ir čia jai buvo liepta išsiimti auskarą. Rūta susirinkusiai gausiai publikai kalbėjo tema „Pasitikėjimas savimi. Kaip iš paprastos mergaitės tapti lietuviškąja Oprah Winfrey?“.
Man nebaisu pasakyti – aš esu vidutinybė.
„Atėjau su jumis pasidalinti, kaip pilka pelė tapo televizijos žvaigžde. Turbūt suprantate, kad ironizuoju su ta „televizijos žvaigžde“, bet dėl pelės nėra jokios ironijos. Man visiškai nebaisu ir ne gėda pasakyti, kad esu tiesiog vidutinybė kaip tūkstančiai kitų moterų, besiblaškančių tarp savo siekių, svajonių ir aplinkos spaudimo: ką moteris gali, kur jos vieta.
Kiekviena esame be galo skirtinga. Vienai gamta davė daugiau grožio, kitai galbūt daug proto, kita labai greita ir gudri. Man vėlgi nebaisu pasakyti – aš atstovauju vidutinybei. Ir grožio man gamta pagailėjo, kaip sakoma, 150 cm ant taburetės, o kai pradėjau savo karjerą, tai pilkai pelei dar reikėjo ir gerai sūrio pagailėti – proto labai aštraus irgi neatseikėjo. Bet galvoju, kad man nepagailėjo užsispyrimo, nebaimės dirbti ir noro veikti“, – įkvepiančią kalbą pradėjo R.Mikelkevičiūtė.
Televizijos laidų vedėja išsakyti savo mintis minėta tema nutarė pasitelkdama tezes. Jas parašė pati, įvertinusi asmeninę patirtį ir pagalvojusi, ką pasakytų sau, jei sutiktų save prieš 10-imt ar 20-imt metų. Žurnalistės teigimu, šios frazės yra universalios ir lengvai pritaikomos, nesvarbu, ką dirbi ar kokioje šalyje gyveni.
„Nesilygink su kitais, tu esi unikali“
R.Mikelkevičiūtė prisipažino apgailestaujanti, kad šį itin vertingą patarimą įsisavino tada, kai jai buvo jau virš 30-imt. Iki tol moteris juo nesivadovavo.
„Ar žinote tą jausmą, kai matai, kokia kaimynė protinga, kokia bendradarbė proto bokštas, ir dar kokia graži, o aš tokia vargšė ir niekaip negaliu jų pasivyti? Tai suteikia be galo didelį nepilnavertiškumo jausmą“, – į konferencijos „Moters vizija“ dalyves kreipėsi Rūta.
Akis R.Mikelkevičiūtei atvėrė ir nesivaržyti su aplinkiniais pamokė vieno pašnekovo istorija. Televizijos laidų vedėja susipažino su į Braziliją persikėlusiu, ten barą turinčiu ir kokteilius pilstančiu vyru. Kaip paaiškėjo, prieš tai jis pardavė sėkmingai veikusį verslą, pareiškęs, kad jo nebereikia.
Rūtai vyras pasakojo pavargęs amžinai varžytis su kitais ir galiausiai supratęs, kad per 50-imt gyvenimo metu nėra patyręs nieko kito, tik įtampą. Jo nebedžiugino pinigai, nes neturėjo kada juos leisti, nedžiugino šeima, vaikai ir draugai, nes neturėjo jiems laiko.
Rūtos minėtas verslininkas savo išvykimu į Braziliją padarė tai, apie ką svajojo pats, o ne kiti, ir, nors nebegauna tokių didelių pajamų, ten patyrė dalykų, kokių dar niekada nebuvo patyręs.
„Kai pagalvoji, tos lenktynės su kaimynėmis ir draugėmis užima be galo daug laiko ir baisiausia, kad visada pralaimėsi, nes visada bus stipresnių, jaunesnių, gražesnių“, – susimąstyti kvietė R.Mikelkevičiūtė.
„Rinkis savo kelią“
Aiškindama šią frazę, Rūta teigė, kad gyvenime svarbu rinktis tai, kas patinka ir įkvepia. Moteris įsitikinusi – vienas blogiausių dalykų gyvenime yra ėjimas į nemėgstamą darbą vien tik dėl pinigų.
„Netgi savo dukrai nustojau įrodinėti – rinkis ekonomiką, teisę, nes ten galima pinigų užkalti. Jokiu būdu. Jei nori – būk kepėja, siuvėja“, – patarė R.Mikelkevičiūtė.
Žurnalistė pasidalijo ir asmenine patirtimi apie tai, kaip siekti tikslo. Klysta tie, kurie mano, kad į televiziją Rūta atėjo būdama drąsi. „Beje, niekada nenorėjau būti televizijos žvaigžde, jaunystėje norėjau būti melžėja ir ištekėti už traktoristo“, – šyptelėjo moteris.
Specialiai per prievartą dariau tai, kas man nesisekė.
R.Mikelkevičiūtė melžėja netapo, tačiau atviravo, kad tik pradėjusi dirbti žinių tarnyboje, be galo bijodavo skambinti nepažįstamiems žmonėms į Vyriausybę, Seimą ar kitas įstaigas. Negelbėdavo ir draugų pasakymai, kad „niekas per galvą neduos“. Galiausiai Rūta suprato, kad jei nori dirbti mėgstamą darbą, turi stengtis pati.
„Specialiai per prievartą dariau tai, kas man nesisekė. Vaikščiodavau ratais aplink telefoną, kaupdavau drąsą paskambinti. O kai nugalėjau save, skambindavau nepažįstamiems žmonėms. Buvo tokie geltonieji puslapiai (telefonų knygos – red. past.), atsiversdavau bet kokį telefoną ir sakydavau – laba diena, Maryte, oi, atsiprašau, ne čia pataikiau.
Net savo dukrai buvau sugalvojusi užduotėles, nes jaunimas dažnai bijo svetimų žmonių, net nusipirkti kavą. Sakydavau, yra gatvė, o tavo užduotis – pakalbinti septynis svetimus žmones, prieiti ir pasiteirauti, kiek valandų, kaip nuvažiuoti į Šeškinę“, – naudingais patarimais dalijosi R.Mikelkevičiūtė.
Rūta pakartojo niekada nenorėjusi būti televizijos žvaigžde, užtat troško kalbinti žmones, išgirsti jų istorijas, pajausti, kaip jie gyvena. Visgi iki šiol atsimena pirmą bandymą, kurio metu buvo sprendžiama, ar ji tinka eteriui.
„Suflerio tada nebuvo, iš to siaubo kaliau batu per visas žinias. Tada pasakė, kad eteriui netinku. Ar aš dėl to nusiminiau? Ne. Niekada nenorėjau būti ekrane – norėjau kalbinti žmones. O dabar televizijoje esu praėjusi visus laiptelius nuo montažo, filmavimo, kavos virimo, tekstų vertimo ir kalbinu žmones“, – apie pasiektą tikslą konferencijoje „Moters vizija“ kalbėjo R.Mikelkevičiūtė.
„Mokykis pasakyti „ne“
Rūta neslėpė būdama vos 18-os išgirdusi, kur jos „vieta“ – tai pasakė žmogus, už kurio turėjo ištekėti. Laidų vedėja prisiminė, kad net nepasiteiravęs, ar jai tinka, vyras pasakojo, koks tobulas bus jųdviejų gyvenimas – kaip jis, klestintis verslininkas, važiuos pas namie laukiančią Rūtą, trijų vaikų mamą. Po tokių kalbų vestuvės buvo atšauktos.
„Ne todėl, kad būti namų šeimininke man buvo kažkoks siaubas, o todėl, kad kažkas manė turįs teisę nuspręsti, ką aš privalau daryti“, – paaiškino moteris.
Tai, ką privalo ir ko negali daryti, Rūta išgirdusi ir iš pirmo savo darbdavio. „Paklusni vykdytoja, kitaip įžūli merga. Ir aš buvau įžūli merga“, – neslėpė žurnalistė.
Neturi vaikų? Vargšė. Keturi vaikai – negi nieks nepasakojo, kaip apsisaugoti?
R.Mikelkevičiūtė yra girdėjusi įvairių menkinančių replikų, skirtų asmeniškai jai arba aplinkiniams. Regis, kad ir kaip elgtumeisi, kai kurie žmonės visada ras prie ko prikibti.
„Neturi vaikų? Vargšė. Keturi vaikai – negi nieks nepasakojo, kaip apsisaugoti? Važiuoji naujutėlaičiu mersedesu? Esi barakuda arba turtingo vyro žmona. Tau gerokai per 30-imt ir dar neištekėjusi – kas su tavim blogai? Turi verslo idėją? Nejuokink. Pagimdžiusi po kelių mėnesių grįžti į darbą? Tamsta, esi tiesiog neatsakinga moteris. Grįžti po dvejų metų? Esi višta perekšlė. Tau 40 metų? Koks nėštumas, esi tam per sena“, – pavyzdžių pažėrė Rūta.
R.Mikelkevičiūtė pabrėžė – neverta kreipti dėmesio į tokius pasisakymus.
„Kas, jei atsistotum prieš veidrodį ir sau pasakytum – nesvarbu, ko neturiu ir ko nemoku, esu puiki ir niekam nieko neprivalau, išskyrus tai, ką pati manau esant reikalinga. Vienintelis dalykas, kam tikrai esu per sena, tai jūsų idiotiškai nuomonei. Kaip gaila, kad patirtis ateina su laiku ir su metais“, – tikino Rūta ir dar pridūrė: „Moterį labiausiai sendina saulė ir netinkamas partneris. Laimė, yra žodis „ne“, todėl naudokime jį.“
„Ugdyk emocinį intelektą, mokykis suprasti kitą“
R.Mikelkevičiūtė įsitikinusi, kad emocinis intelektas ir gebėjimas tinkamai bendrauti su aplinkiniais yra svarbiau nei IQ. Tai ypač svarbu ir dirbant televizijos laidų vedėja – šiame darbe svarbi ir kalbėjimo maniera, ir balso tonas.
„Mokėkite įeiti į kitą žmogų. Kitas žmogus turi norėti jums padėti, dalintis su jumis slapčiausiais dalykais. Kodėl turiu padėti, kodėl su tavimi turiu bendrauti, jei esi konfliktiškas, egocentriškas, rūpiniesi tik savimi? Žmonės yra susisiekiantys indai. Kaip pasakysi, taip gausi atgal“, – iš asmeninės patirties kalbėjo Rūta.
Vis dėlto ji pati tai suprato tik vėliau. R.Mikelkevičiūtė prisipažino, kad karjeros pradžioje buvo itin kategoriška – jai būdavo sunku priimti kitų žmonių nuomonę, įsiklausyti, ką jie nori pasakyti. Tačiau greitai toks bendravimas atnešė skaudžių pasekmių, ji likdavo viena.
„Tada supratau, kad pasaulyje yra gerokai daugiau spalvų nei balta ir juoda. Man labiausiai padėjo kelionės ir pokalbiai su žmonėmis, pažintys. Pamačiau, kad, pasirodo, gali būti ir dar kitaip“, – konferencijoje „Moters vizija“ pasakojo Rūta.
„Kuo daugiau darysi, tuo daugiau klysi“, „Viskas praeina ir tai praeis“
R.Mikelkevičiūtė atkreipė dėmesį ir į tai, koks sudėtingas televizijos laidų vedėjo darbas. Rūta teigė, kad jis atsako už visą savo komandos darbą, o čia neišvengiama klaidų – tai sumaišomos pavardės, tai iškarpomos svarbios vietos. Moteris prisipažino seniau į tokius dalykus reagavusi itin jautriai.
„Reikėjo labai daug laiko nesudegti, nenukramtyti nagų iš panikos, sielvarto, kaip aš taip galėjau, kaip man dabar su ta klaida, kuri matoma viešai, kurią aptarinėja visas internetas, gyventi“, – atviravo televizijos senbuvė.
Pakeisti požiūrį jai padėjo frazė „Viskas praeina ir tai praeis“ ir per televiziją organizuotos „Gerumo dienos“, kurių metu buvo renkamos aukos vėžiu sergantiems vaikams: „Kai savo akimis pamačiau, kaip serga ir nuo vėžio miršta vaikai, supratau, kad tai, kas vyksta aplink mane, yra problemėlės, kurias tikrai galima išspręsti.“
„Viskas, kas su tavimi ir aplink tave vyksta, prasideda galvoje“
R.Mikelkevičiūtė konferencijos „Moters vizija“ dalyvėms patarė ir negalvoti apie žeidžiančią kitų nuomonę, nebijoti to, ką jie pasakys, nes tai stabdo. Per savo karjerą pati Rūta yra sulaukusi daugybės nemalonių žinučių, o vieną iš jų, į kurią nusiuntė ir atsakymą, nutarė pacituoti.
Ponia parašė pagiežingą laišką, koks vargšas mano vyras. Tai vienintelis tokio turinio, į kurį atsakiau.
„Ponia parašė pagiežingą laišką, koks vargšas mano vyras: „Jūs savo nuogomis kojomis maskatuojate užuot vaikus gimdžiusi, nenustebčiau, kad nemokate vyrui net blynų iškepti, vargšas". Tai vienintelis tokio turinio laiškas, į kurį atsakiau. Kiti panašaus turinio „jūs tokia anokia, nemokate, negalite“ keliauja į šiukšlių dėžę.
Nežinau, kodėl tai poniai rūpėjo mano vyras, užuot pasirūpinus pačios. Mano atsakymas buvo toks: „Miela ponia, supažindinkite mane su savo vyru ir aš esu tikra, kad po to jūsų vyrui jūsų blynų nebereikės“, – pacitavus atsakymą salėje nuaidėjo juokas. – Gaila, nesupažindino. Norėjau paklausti, kodėl skyrė savo laiką man, svetimam žmogui, užuot daugiau laiko praleidusi kad ir kepdama blynus. O juk jei nuoširdžiai rūpėjo mano vyras, galėjo atsiųst receptą, bet neatsiuntė.“
Tačiau užgaulių replikų Rūta yra gavusi ne tik iš svetimų, bet ir iš gerai pažįstamų žmonių. „Atrodai tragiškai, daryk ką nors“, – yra išgirdusi ji iš artimos draugės tuo metu, kai laukėsi, tačiau, kaip teigė, atrodyti gražiau tuo metu tiesiog negalėjo, nes tokia buvo kūno reakcija į nėštumą. Tuo metu buvęs mylimasis, už kurio R.Mikelkevičiūtė turėjo ištekėti, terorizavo, kaip ji gali dirbti televizijos žurnaliste.
„Seniai supratau, kad geradariai, kurie geriau žino, kaip jums gyventi, iš tiesų yra labai nelaimingi žmonės, neturi tų, kuriuos myli ir kurie juos myli, nes jei turėtų, neliktų laiko aiškinti kitiems. Įžeisti kitą jiems yra tikra psichoterapija, būdas pasijausti geriau, už kurį nereikia mokėti, bet jie labai klysta, nes blogos emocijos ir blogas žodis visada grįžta labai stipriu bumerangu“, – įsitikinusi Rūta.
Nebijok būti „kvaile“ šalia protingesnių
Kalbėdama apie paskutinę savo tezę, R.Mikelkevičiūtė prisipažino, kad anksčiau buvo linkusi nervintis dėl to, jog, pavyzdžiui, žino mažiau už kitus. Bet galiausiai suprato, kad visko žinoti ir neturi: „Mano užduotis žinoti, kad to nežinau, bei žinoti, kur nueiti ir kieno paklausti, kad sužinočiau.“
Rūta taip pat akcentavo, kad visada galima rinktis žmones, su kuriais leisti laiką. „Šalia stiprių iš tikrųjų labai sudėtinga. Nemažai žmonių, ypač vadovų, renkasi, kabutėse, silpnesnius žmones. Be abejo, taip gali būti, jie visada primins, kad turi pasitempti, bet nuoširdžiai siūlau rinktis stipresnių žmonių aplinką – jie visada patemps į viršų žiniomis, mintimis ir pozicija, o ne į dugną“, – konferencijoje „Moters vizija“ tvirtino Rūta.
Jau kelis dešimtmečius televizijoje esanti laidų vedėja savo įkvepiančią kalbą baigė kunigo Ričardo Doveikos žodžiais. Kartą jo paklausė, ko žmonės labiausiai gailisi mirties patale.
„Jie gailisi, kad per mažai mylėjo, per daug dirbo, švaistė laiką niekams, bet labiausiai, kad gyveno svetimą, ne savo gyvenimą“, – R.Doveiką pacitavo R.Mikelkevičiūtė.
