Laidos „Nuo... Iki...“ viena iš kūrėjų ir pokalbių šou „Bučiuoju. Rūta“ vedėja Rūta Mikelkevičiūtė į atvirą pašnekesį leidosi Artūro Lebedenko-Swan tinklalaidėje „Tapk geresniu“. Čia žurnalistė papasakojo apie televizijos reitingų realybę, egzistuojantį juodąjį pašnekovų sąrašą, pasikeitusias interviu tendencijas, beveik 20 metų trunkančią santuoką ir tai, kokia ji yra už televizijos ribų.
Televizijos kritikai ir ašaros po laidos
Televizijos ir jų veidai neretai sulaukia kritikos – neva, ten per daug popso. Tokios kalbos pasiekia ir R.Mikelkevičiūtę, tačiau kritikams ji turi paaiškinimą.
„Žiūrovas sako – ką jūs ten rodote, kiek galima rodyti. Mes galime tik gūžtelėti pečiais, išsitraukti kreives ir sakyti – soriukas. Mes darome tai, kas žiūrima. Jeigu aš laidą kurčiau sau, tai daryčiau ją apie gyvūnėlius, labai norėčiau“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ teigė Rūta.
Per visą R.Mikelkevičiūtės karjerą jos laidoje buvo gvildentos įvairios temos, tarp jų – ir skaudžios. Tačiau toli gražu ne visos jos sulaukia gerų reitingų, o, kaip pabrėžė žinoma moteris, geriausiu eterio laiku rodomai laidai juos išlaikyti yra svarbu.
„Esu net verkusi po tokios visiškai misijinės laidos, kuri buvo skirta organų donorų dienai. Buvo nepaprastai jautrios istorijos – tokios, kurių verta paklausyti, kad galėtum savo gyvenime padaryti reviziją ir kad suprastum, kas gyvenime yra drama, kas yra menkniekis ir dėl ko iš tikrųjų verta rautis plaukus, o dėl ko apskritai neverta jaudintis. Šita laida buvo apie tai – jaunos moterys, mamos, netekusios vaikų.
Aš atsiverčiau kitą dieną reitingus ir tada savo sekėjams parodžiau – žiūrėkite, štai. Reitingai yra žiūrovai, žmonės, ne šiaip iš dangaus paimti skaičiai. Ir tada užsivelia diskusijos – niekas nežiūrėjo, bet visi žino, apie ką buvo kalbėta.
Ir aš tuomet sakiau – lygiai po savaitės mes kuriame laidą, kurią tikrai aš kaip kūrėja ir kaip mama, turinti vaikų, kviečiu pažiūrėti. Dėl to, kad jūs visai kitokį turinį pamatysite. Tai žmonės, kurie yra labai daug išgyvenę ir tikrai turi ką papasakoti. Ir spėkite – reitingai dugnan. Ką tai reiškia? Kad žmonėms yra neįdomu“, – atvirai dalijosi Rūta.
Ji teigė suprantanti tuos, kurie nusprendė kurti tinklalaides, laidas „YouTube“ platformai – ten daugiau laisvės, galima labiau šnekėti ir rimtomis temomis.
„Nes ateina tam tikras laikas, kai tu iš tikrųjų kelis klausimus – palaukite, kodėl aš turiu kalbėti su žmogumi, kuris neskaito knygų, kuris niekina tave kaip žurnalistą, kaip vedėją?
Beje, aš net nežinau, kas yra nutikę, tokia kultūros arba nekultūros banga yra atkeliavusi – aš su tuo kaimu nesėdėsiu. Seniau taip iš tikrųjų nebuvo, nes mes sėdėjome vienas šalia kito“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ pastebėjo R.Mikelkevičiūtė.
Išskyrė žmones, į kurių nuomonę stengiasi atsižvelgti, tarp jų – žinomas TV veidas
Vieši žmonės, tarp jų ir R.Mikelkevičiūtė, turi susitaikyti su žinomumo kaina, kuri ne visuomet saldi – juk garsenybės sulaukia ne tik teigiamų, bet ir neigiamų žodžių. Tačiau Rūta patikino jau išmokusi atsirinkti, į kurias pastabas kreipti dėmesį, o kurių pernelyg nesureikšminti.
„Man visiškai nesvarbi komentatorių, sekėjų nuomonė. Ir tai – aš vis dėlto stengiuosi į ją įsiklausyti. Tuomet pastebiu, kad neigiama nuomonė nusėda ir tu su ja visą laiką užsikrauni, ilgą laiką net gyveni. Todėl pradėjau mokytis nereaguoti ar net neskaityti tų komentarų, – kalbėjo R.Mikelkevičiūtė. – Kiekvienas savo nuomonę laiko ypatingai svarbia. Žinučių aš gaunu tūkstančius. Jeigu pradėsiu skaityti kiekvieną... Tu turi susikoncentruoti, turėti savo kelią ir žinoti, ko nori, arba kaip tu tai įsivaizduoji.“
O paklausta, kieno nuomonė jai reikšminga, Rūta atsakė nedvejodama: „Artimų žmonių, sutuoktinio, todėl, kad mes visą mūsų bendrą gyvenimą dirbame televizijoje kartu ir jis matė, kaip aš tai dariau, kuo gyvenu. Visą laiką jo pasiklausiu – kaip tau atrodo, gal aš čia neteisi, gal nedaryti taip?“
R.Mikelkevičiūtė pridūrė turinti ir autoritetų, kurių nuomonės klauso. Tarp jų – renginių ir laidų vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas.
„Su juo man ne kartą teko dirbti scenoje, aš mačiau jį visokį, esu net verkusi nuo darbo su juo. Iš tikrųjų Arūnas yra be galo griežtas, be galo Dievo dovanotas, jo gali nemėgti, gali pykti, sakyti, kad jo charakteris labai aštrus, jis gali tave įžeisti, bet negali nuneigti, kad jis yra eruditas, be galo talentingas žmogus. Ir jo nuomonė man yra svarbi. Jis yra leptelėjęs frazių, į kurias aš įsiklausau, ir tuomet klausimas – ar galiu tai pakeisti, ar negaliu“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbėjo R.Mikelkevičiūtė.
Paklausta, ar kritika ją žeidžia, Rūta neslėpė: „Be abejonės, žeidžia, mes visi esame žmonės iš to paties molio. Tik aš galbūt jau išmokau nereaguoti taip skaudžiai.“
Nesmagi situacija laidos metu
R.Mikelkevičiūtė pasakojo, kad per tiek metų darbo televizijoje bendravime su pašnekovais įvyko nemažai pokyčių. Pavyzdžiui, kai kurie klausimai, anksčiau atrodę nekaltai, šiandien gali įžiebti aistras. Laidų vedėja prisiminė vieną iš tokių situacijų.
„Įsivaizduok, su žmona susilauki vaiko ir vedėja klausia tavo žmonos – kodėl jūs išėjote auginti vaikelio, pasiėmėte vaiko auginimo atostogų? Tai dabar gali sukelti skandalą – o kodėl vyrui tokių klausimų neužduodate, jūs norėjote sumenkinti mane kaip moterį? Ir aš tada suprantu, kad tu turi į tą klausimą žiūrėti iš tūkstančių kampų, į žmogaus teises, norus, įsivaizdavimus, lygybes ir taip toliau.
Ir staiga priėmiau sprendimą, kaip išeiti iš tos itin nemalonios padėties. Todėl, kad kai aplink sėdi daug žmonių ir tavo pašnekovas tau reiškia nepasitenkinimą, tai nėra labai malonu. Turi sugerti emocijas ir staiga galvoti, kaip nuraminti pašnekovą, nes tau reikės toliau kalbėtis, o negatyviame santykyje to normaliai padaryti nepavyks.
Aš atsiprašiau jos už tą klausimą, pasakydama, kad labai atsiprašau, jeigu jus tai įžeidė, ir pateikiau savo asmeninę patirtį, kodėl tas klausimas man kilo, kodėl jį uždaviau ne jūsų vyrui, bet jums. Todėl, kad esu tai išgyvenusi, žinau, ką reiškia pagimdžius dirbti nuo ryto iki vakaro. Jeigu ne ta istorija, būtų labai nesmagu“, – prisiminė R.Mikelkevičiūtė.
Anksčiau kalbėti kai kuriomis temomis buvo gėda
Rūta atskleidė, kad į galutinį laidos variantą patenka toli gražu ne viskas. Filmavimai trunka kiek ilgiau nei laida eteryje, tad montažo metu tenka atsirinkti, ką iškirpti. Kartais vieno žmogaus žodžių lieka mažai, nes suvoki, kad tik tiek įdomaus jis ir tepasakė. Pasitaiko ir atvejų, kai pašnekovai patys paprašo iškirpti tam tikras vietas – tuomet į jų prašymus atsižvelgiama.
Visgi Rūta pastebėjo, kad žmonės tapo labai atviri. Kai kuriomis temomis, kurios dabar įprastos, anksčiau viešai jie vengdavo kalbėti.
„Dėl tam tikrų dalykų seniau būtų buvę gėda, prisipažinęs galėjai netekti darbo, ramybės šeimoje, sulaukti gausybės patyčių. Kad ir prisipažinimas, kad sergi sunkia liga, vėžiu. Dabar žmonės kalba viešai, dalijasi savo intymiausiais vaizdais. Parodyti savo krintančius vaizdus seniau, prieš dvidešimt metų – tikrai ne. Reikėjo be galo didelės drąsos. Pažįstu nemažai žmonių, kurie yra tą praėję, tai jie man pasakojo, kaip nusisukdavo net šeimos nariai.
Arba kalbėti apie tai, kad esi su negalia ar, pavyzdžiui, sergi depresija... Labai išsitrynė tai, kas yra vieša ir nevieša. Kad seniau moteris papasakotų, jog jai buvo padidintos krūtys, pakeista nosis... Tai buvo tabu, labai privatus reikalas, ir moteris net nepasirodydavo savo vyrui. O dabar transliuojama tiesiai iš miegamojo ir rodoma, kaip tu atrodai“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ vardijo R.Mikelkevičiūtė.
Rūta pridūrė, kad galima diskutuoti, toks dalijimasis asmeninio gyvenimo detalėmis gerai ar blogai. Pati ji svarstė, kad tam tikrų dalykų neviešintų.
„Kalbėjausi su grimo meistre, ar aš galėčiau, neduok Dieve, skyrybų atveju bendrauti su svetimais žmonėmis ir dėstyti intymius dalykus. Manau, kad ne“, – patikino žinoma žurnalistė.
Visgi, nepaisant to, kad žmonės tapo atviresni, R.Mikelkevičiūtė išskyrė ir dalyką, kuris bendraujant su potencialiais pašnekovais pastaruoju metu ją itin liūdina, net gąsdina.
„Labai nemažai žmonių nenori pasakyti savo tikrosios nuomonės. Dažniausiai kodėl? Atsakymas yra toks – aš nenoriu, kad masė žmonių mane užsipultų socialiniuose tinkluose ir suvalgytų, man nereikia šito streso.
Mes labai dažnai po tam tikrų straipsnių paskambiname, nes matome, kad žmogus fantastiškai papasakojo, puiki, vertinga istorija, nes ja dar galima pasiremti, pasimokyti, ją reikia parodyti, kaip gyvenime būna. Ir dažniausiai koks atsakymas – papasakojau, kaip buvo, kaip jaučiausi, ką patyriau, ir sulaukiau tokio negatyvo, kad mano vaikai negali nueiti į mokyklą. Tai šitas dalykas yra labai ryškus“, – apgailestavo Rūta.
Pokyčiai po sūnaus gimimo ir juodasis pašnekovų sąrašas
Rūta tinklalaidėje „Tapk geresniu“ taip pat akcentavo, kad svarbu nesilyginti su kitais – jos teigimu, tai lenktynės, kurių niekada nelaimėsi, nes visada atsiras gražesnių, jaunesnių, sėkmingesnių. Kitaip, anot R.Mikelkevičiūtės, išeikvosi daug savo energijos. Prieš kurį laiką moteris persvarstė savo gyvenimą, dabar jame – mažiau lėkimo.
„Kai gimė mano sūnus, aš labai stipriai sumažinau viską. Nes mano dukra užaugo tarp mamos lėktuvų, komandiruočių, visokių interviu. Galiausiai labai užtraukiau rankinį stabdį. Man ne visada pavyksta, bet mokiausi pasakyti „ne“. O mes, vyresnioji karta, taip auklėti – jeigu jau pasakiau, tai padarysiu. Todėl prieš duodama pažadą labai pasveriu, ar galėsiu“, – dalijosi Rūta.
Vis dėlto ne visi laikosi duotų pažadų. R.Mikelkevičiūtė su tuo susidūrė savo kailiu, dirbdama televizijoje.
„Kai kvieti į laidą, būna nepamatuoti pasakymai – taip, ateisiu, pakalbėsiu. Geriau nepabijoti ir pasakyti – man neįdomi jūsų tema. Ir aš tai priimsiu. Arba, pavyzdžiui, pasakytų – Rūta, nuoširdžiai pasakysiu, neisiu dėl tavęs, nes tu man nepatinki. Ir tai taip pat priimsiu, nes tai yra atsakymas. Bet visi tie dabar labai madingi „gerai, aš pagalvosiu, jūs paskambinkit rytoj“... O rytoj – telefonas išjungtas. Visų pirma tai nepagarba sau ir nepagarba kitam“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ pasakojo Rūta.
Čia ji užsiminė apie egzistuojantį pašnekovų juodąjį sąrašą: „Pavyzdžiui, žmogų tu kelis kartus kvieti, jis saldžiai atsako „taip, man labai patinka“, o iš vakaro kaip tyčia suserga, ir taip kelis kartus. Tada tu nerizikuoji.“
Anot R.Mikelkevičiūtės, tokia nepagarba gali būti ir žvaigždžių ligos požymis. O ar ji pati kada nors ja sirgo?
„Aš manau, kad nesirgau, nes buvau žurnalistė, o žurnalistui sužvaigždėti gana sudėtinga, nes jis neturi to statuso – aš ne dainininkė, kuri scenos ikona, o tiesiog žurnalistė. Žvaigždžių kalvėje tai praktiškai kaip traktoristas“, – sakė laidų vedėja.
Kodėl retai vaikšto į vakarėlius?
Pačią Rūtą retai išvysi ir pramogų pasaulio vakarėliuose, tačiau jei eiti nenori, ji ir neprisižada: „Aš iškart pasakau – nepykit, neateisiu, man per brangu laiko prasme.“
Pasak R.Mikelkevičiūtės, žinomų žmonių dalyvavimas renginiuose, pavyzdžiui, restorano atidaryme, turi teikti abipusę naudą.
„Kai atidaromas restoranas, kodėl kviečiamas žinomas žmogus? Dėl to, kad tas vaizdas išpopuliarins restoraną. Tada leiskite paklausti, kokia nauda tam žmogui, kuris ateina. Vienam šiaip smagu pabūti, kitas ateina dykai papijokauti ir tai gali būti nauda, nesmerkime, gal aš ateinu pašnekėti, įvairios tos naudos. Bet yra žmonių, kurie to nenori. Ne paslaptis, kad būna ir apmokami atėjimai, ir man atrodo, kad tai yra sąžininga. Tuomet kiekvienas supranta to sandorio sąlygas“, – įsitikinusi žinoma moteris.
Namai neprimena televizijos blizgesio
Nors R.Mikelkevičiūtė yra viena populiariausių televizijos veidų, ji pabrėžė pinigų brangiems pirkiniams nešvaistanti. O ir automobilis – penkerių metų senumo.
„Vyras sako – gal pakeisk. Sakau – ne, man gaila. Aš tiesiog žinau, kaip sunkiai uždirbinėjau pinigus, man pinigai yra vertė. Antra vertus – ar man tas automobilis suteikia džiaugsmo ir satisfakcijos? Ne“, – teigė Rūta.
R.Mikelkevičiūtė pridūrė, kad po filmavimų jai ypač gera sugrįžti namo, kurie visai neprimena blizgios televizijos studijos.
„Aš nesijaučiu prastai, nes esu tokia, nenoriu slėpti, kokia esu. Tai – mano vertybė. Mano namuose yra penkiolika vištų, dvi gyveno namuose, kvapelis buvo tragiškas. Ar man gėda dėl to, kad Mikelkevičiūtė nevaikšto ant raudono kilimo apsiavusi aukštakulniais bateliais ir nedemonstruoja otkutiūro? Gal galiu, bet aš tiesiog neturiu laiko, man laiko prasme tai per brangu.
O čia aš grįžtu pas tris šunis, pas savo šeimą, kur iškeptos bulvės ant stalo. Ar aš blogai jaučiuosi? Nesijaučiu blogai, jaučiuosi gerai, nes čia yra mano rūmai“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbėjo R.Mikelkevičiūtė.
Su vyru – geriausi draugai
Rūta prakalbo ir apie asmeninį gyvenimą. Štai jos santuoka su vyru Rolandu Remeikiu trunka jau beveik 20 metų, o draugystė – dar ilgiau. Kokia to paslaptis? Anot R.Mikelkevičiūtės, čia pasitarnavo močiutės patarimas rinktis ne vyrą, o žmogų, jo charakterį, vidų. Be to, kaip pastebėjo Rūta, visos meilės istorijos prasideda panašiai, tačiau aistra greitai išblėsta, todėl svarbu su antra puse tapti geriausiais draugais – jai ir Rolandui tai pavyko.
„Mūsų šeima yra lygiavertė. Geriausi draugai nesiskiria. Man įdomu su savo vyru pašnekėti – galiu ir iki ryto, nes saugu ir gera. Aš net neįsivaizduočiau gyvenimo be jo“, – pasakojo Rūta.
Moteris juokėsi: „Kadangi mano vyras tvarko mūsų finansus, jis galėtų su tais visais pinigais ir išeiti, o aš turbūt tik po kurio laiko suprasčiau, kad nieko nebeturiu. Bet yra pasitikėjimas ir žinojimas, kad jis taip nepadarytų. Nors skyrybų advokatai sakytų – kvaile tu. Bet aš žinau, kad jis taip nepadarytų.“
„Mano namuose yra ta atmosfera, kai noriu pailsėti, noriu grįžusi namo leisti sau įlipti į treningiukus, užsidėti kaukę su vilnone kepure ir nenoriu jausti nesatisfakcijos, kad gal aš čia vyrui nepatiksiu. Palaukite, ar aš pasimatyme, ar spektaklyje? Aš esu savo namuose. Nors žinau, kad kai kurios moterys po plastinių operacijų ar procedūrų, kur lieka mėlynės, net ima viešbutį, negrįžta namo. Man taip netiktų“, – pridūrė Rūta.
R.Mikelkevičiūtė svarstė, kad kai kurie žmonės iš santuokos tikisi nerealių dalykų: „Ji nėra apie džiaugsmą – įkvėpk mane, linksmink mane. Mano galva, ji apie tai, ar gali man padėti. Ar būsi čia, kai nebūsiu žvaigždė ir nebūsiu tokia graži?“
O kaip Rolandas jaučiasi, gyvendamas su R.Mikelkevičiūte? „Gal jam nėra labai lengva, kadangi mes esame labai skirtingi. Aš esu tas žmogus, kuris lekia, man faktiškai namų nereikia, galiu susipakuoti ir kitą dieną varyti kažkur. Jis yra žemės žmogus, jam patinka su bitėmis, su karosais, ir man tai netrukdo. Antra vertus, privalo būti ir laisvė“, – dalijosi moteris.
Nekalbadienių Rūtos šeimoje taip pat nebūna – anot laidų vedėjos, konfliktus geriausia spręsti kalbantis.
Visą pokalbį su R.Mikelkevičiūte žiūrėkite čia:
