Trečiadienio popietę Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo rengiamasi nagrinėti Radžio Aleksandrovičiaus pastangomis iškeltą civilinę bylą dėl teisės į atvaizdą bei teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakove šioje byloje tapo skandalingą laidą „Žiūrim, ką turim“ apie tariamą Radžio tėvų kraujomaišą rodžiusį televizijos kanalą TV3 valdanti bendrovė „Tele 3“.
Trečiojo asmens teisėmis į bylą įtraukta ir Kristupo Krivicko prodiuserinė kompanija „TV PRO media“.
Radžis reikalauja, kad teismas pripažintų televiziją pažeidus įstatymus, o jam priteistų 10 000 litų moralinės žalos kompensaciją.
Viešai kalbėjo apie kraujomaišą
15min.lt primena, kad ši „Žiūrim, ką turim“ laida per TV3 buvo parodyta 2011 m. sausio 11 dieną.
„Visi tabore žino, kad Radžio tėvas ir motina yra brolis ir sesuo, tiesiog apie tai viešai niekas nekalba“, – laidos anonse buvo cituojamas Vilniaus Kirtimų taboro baronas Stepas Visockis.
„Žurnalistinį tyrimą“ atlikę laidos kūrėjai pasirankioti paskalų buvo nuvykę ir į Panevėžio romų taborą. Buvo parengti ir interviu su Radžio seneliu Ukrainos romų taboro baronu Viktoru Christovu, mama Raisa Aleksandrovič bei globėja Vida Minevičiene.
Radžis reikalauja, kad teismas pripažintų televiziją pažeidus įstatymus, o jam priteistų 10 000 litų moralinės žalos kompensaciją.
Pamatęs šiuos anonsus Radžis kreipėsi į televiziją, reikalaudamas uždrausti rodyti tokio turinio siužetą apie jo asmeninį gyvenimą. Tačiau įrašas išėjo į eterį. Balandžio 18 dieną Žurnalistų etikos inspekcija paskelbė, kad tuo buvo pažeistas Visuomenės informavimo įstatymas.
Ankstesnės Radžio pergalės
Pernai liepos 29 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paskelbė Radžiui Aleksandrovičiui naudingą sprendimą.
VAAT nutarė, jog Žurnalistų etikos inspekcija pagrįstai nubaudė bendrovės „Tele 3“ atstovus, kai bulvarinė laida „Žiūrim, ką turim“ pažeidė R.Aleksandrovičiaus teisę į privatų gyvenimą.
Teismas padarė išvadą, kad skleisdami informaciją apie tai, esą Radžis yra brolio ir sesers vaikas, žurnalistai pažeidė garsiojo romo interesus.
„Duomenys, susiję išimtinai su vidiniais asmens šeimos santykiais, priskiriami slaptų asmeninių faktų kategorijai, žmogaus privataus gyvenimo sričiai ir juos galima skelbti tik esant žmogaus sutikimui“, – pažymima teismo sprendime.
Teismas konstatavo, jog bendrovės „Tele 3“ atstovai pažeidė teisę į žmogaus privatų gyvenimą.
Anot teismo, informacija apie kraujomaišą neturi visiškai jokios visuomeninės reikšmės, nėra jokio socialinio poreikio visuomenei tokią informaciją žinoti.
Bylą išnagrinėjusios VAAT teisėjų kolegijos supratimu, laidos „Žiūrim, ką turim“ apie Radžį turinį Žurnalistų etikos inspektorius pagrįstai buvo įvertinęs kaip siekį brautis į asmens privatų gyvenimą tam, kad laida įgytų sensacingumo, pikantiškumo ar tiesiog tenkinti žmonių smalsumą.
Dar prieš tą VAAT verdiktą Radžio advokatas Ąžuolas Čekanavičius buvo prasitaręs, kad palanki tos administracinės bylos baigtis leistų jo klientui drąsiai kreiptis į teisėjus ir civiline tvarka – reikalauti tūkstantinės kompensacijos dėl patirtos neturtinės žalos.
Bylą vos atvertė, o jau prašo stabdyti
Trečiadienį teisme paaiškėjo, kad ši Radžio iškelta byla jau buvo išspręsta už akių. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, jokių posėdžių nerengęs teismas buvo pripažinęs, kad visi žvaigždės reikalavimai pagrįsti, o prašoma 10 000 litų kompensacija – ne per didelė.
Tačiau šis verdiktas taip ir neįsiteisėjo.
Televizijos kanalo atstovai įrodė, kad procese nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių, ir įtikino teismą atnaujinti terminą atsiliepimo į ieškinį pateikimui.
Atsakovams su ieškiniu nesutinkant, byla dabar yra nagrinėjama įprasto proceso būdu.
Tiesa, sklandžiam procesui jau per pirmąjį posėdį kilo tam tikrų kliūčių. Prašoma stabdyti šią civilinę bylą iki tol, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neišnagrinės „Tele 3“ atstovų skundo dėl jiems nepalankaus minėto pernykščio VAAT sprendimo. LVAT verdiktas jau bus galutinis ir neskundžiamas.
Dėl bylos eigos apsispręs per savaitę
Idėją, kad būtų logiška stabdyti šią civilinę bylą, teismui pasiūlė K.Krivicko prodiuserinei kompanijai atstovaujantis advokatas Valdemaras Bužinskas.
Teisininko supratimu, procesas vyks racionaliau, jei dviem teismams nereikės aiškintis tų pačių dalykų.
Savo ruožtu ieškovo R.Aleksandrovičiaus atstovas buvo linkęs spręsti šį klausimą teismo nuožiūra.
Tačiau advokatas Ą.Čekanavičius pabrėžė, kad sulaukus LVAT verdikto, juo jau reikės ir neišvengiamai remtis.
V.Bužinskas oponavo, kad administraciniai ir bendrosios praktikos teismai šią Radžio istoriją narplioja šiek tiek skirtingais kampais, todėl įsiteisėjęs administracinis sprendimas civilinėje byloje būtų tik kaip pagalbinis.
„Jei ieškovas nemato reikalo papildomai pasakoti apie patirtus išgyvenimus, tai ir neprivalo“, – bylą nagrinėjanti teisėja argumentavo, kodėl nepripažino Radžio dalyvavimo posėdžiuose būtinu.
Klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo teisėja Asta Pikelienė pažadėjo išspręsti rašytine nutartimi per 7 dienas.
Radžiui leista į posėdžius nevaikščioti
Trečiadienį teismo posėdyje ieškovas R.Aleksandrovičius nedalyvavo.
Advokatas V.Bužinskas prašė pripažinti jo dalyvavimą šiame procese būtinu ir teisme apklausti Radžį.
Anot patyrusio teisininko, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tiesiogiai susijęs su ieškovo patirtomis emocijomis, todėl tik jis asmeniškai galėtų teismui papasakoti, kokią žalą patyrė dėl galbūt neteisėtų žurnalistų veiksmų.
Atsakovams atstovavęs advokatas Dainius Čičelis galimą ieškovo dalyvavimą šiame procese irgi vadino vertingu. „Teisė prašyti neturtinės žalos atlyginimo tiesiogiai susijusi su asmeniu. Pats asmuo galėtų geriausiai pasakyti, kokią žalą patyrė, ką išgyveno“, – kalbėjo D.Čičelis.
Radžio atstovas Ą.Čekanavičius tam kategoriškai prieštaravo. Advokatas priminė Aukščiausiojo Teismo praktiką, pagal kurią, nustatant neturtinės žalos dydį, vertinama ne tik paties asmens reakcija į pažeidimą, bet ir to pažeidimo pobūdis, pasekmės, pažeidėjo kaltė, netgi šalies ekonominiai rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, taip pat sąžiningumo bei protingumo kriterijai.
„Asmeninė reakcija į padarytą pažeidimą yra tik vienas iš kriterijų, kuriais mes vadovausimės“, – sakė Ą.Čekanavičius.
Teisėja A.Pikelienė nutarė Radžio į teismą nekviesti. Svarbiausias argumentas – ieškovui teisme atstovauja profesionalus teisininkas, kuris gali tinkamai pasirūpinti visais R.Aleksandrovičiaus interesais.
Be to, anot teisėjos, ieškovas laisvas pasirinkti aplinkybes, kuriomis grindžia savo ieškinio reikalavimus: „Jei ieškovas nemato reikalo papildomai pasakoti apie patirtus išgyvenimus, tai ir neprivalo.“
