Raimondo (53) ir Aušros (43) Šilanskų atžala mins Birštono gimnazijos slenkstį. Itin įtemptai šią vasarą dirbęs Lietuvos anekdotų karalius sakė neturėjęs laiko kartu su Ieva lankytis parduotuvėse. Kuprinę, sąsiuvinius, rašymo priemones ir kitus reikmenis dukrai nupirko mama.
A.Šilanskienė su šypsena pasakoja esą Ieva kol kas jokių pretenzijų dėl mokyklinio garderobo nereiškia. Mergaitė mokykloje vilkės sarafaną, dėvės baltas pėdkelnes ir elegantiškus batelius. „Ir drabužius, ir kuprinę išrinkau pati. Kol kas Ieva jokių ypatingų pageidavimų neturi“, – sakė A.Šilanskienė.
 |
| Asmeninio albumo nuotr./Raimondas Šilanskas su žmona Aušra ir dukra Ieva |
Vienturtę atžalą auginanti mama sako, kad dukra dar nelabai supranta ką reiškia „lankyti mokyklą“. Ji susipažino su mokytoja, bendraklasiais, bet realiai neįsivaizduoja, kas jos laukia.
Ieva šiek tiek moka skaityti ir rašyti. Lietuvių kalbos subtilybes kol kas ji perpranta pati, be artimųjų pagalbos.
Kol kas tėvai nepergyvena, ką po pamokų veiks ką tik „iškepta“ pirmokė. Birštono sanatorijoje „Eglė“ dirbanti A.Šilanskienė pasakojo, kad čia yra įrengta žaidimų erdvė vaikams tų tėvų, kurie ilsisi ar lanko procedūras.
„Ji turės sąlygas ir pažaisti, ir atlikti namų darbus. Aplink sanatoriją galės ir pavažinėti dviračiu, o žiemą – paslidinėti slidėmis ar rogutėmis“, – sakė A.Šilanskienė.
R.Šilanskas neslėpė, kad mokslo metų pradžia – ypatinga diena, kuriai reikia ruoštis. „Tėvai tikrai išgyvena, kai jų vaikai pradeda lankyti mokyklą“, – sakė prieš du dešimtmečius sūnų Roką iš pirmos santuokos į pirmąją klasę palydėjęs humoristas.
Tuomet anksti ryte jis berniukui nupirko gvazdikų, šias ilgai nevystančias gėles sūnus padovanojo mokytojai. Savo mėgstamų žiedų R.Šilanskas ieškojo ir šįsyk. Tiesa, Rugsėjo 1-osios išvakarėse jis dirbo – vadovavo vestuvių paradui. Iš šventės jis dukrai parvežė jaunavedžių pyrago.
„Kadangi mokslo metų šventė vyksta ne savaitgalį, Ievą į mokyklą palydėti galėjau pats“, – sakė R.Šilanskas.
Vyras tikina, kad mažoji jo klauso ir paiso. „Kai Ieva buvo visai maža, kasdien su vežimėliu po penkis kilometrus nuvažiuodavau. Ją prižiūrėdavau, kol Aušra dirbdavo“, – prisiminė R.Šilanskas.
