Iš Panevėžio kilęs 22-ejų Justas Pečeliūnas dabar gyvena Vilniuje. SMK Aukštojoje mokykloje Kūrybos ir pramogų industrijas studijuojantis vaikinas neslepia, kad kūryba visada buvo jam prie širdies. Ir nesvarbu kokia forma – vaidyba teatre, piešimas, fotografavimas ar filmavimas. Tačiau kaip Justui pavyko kūrybą atrasti socialiniuose tinkluose? Apie tai jis pasakoja portalui Žmonės.lt.
Justai, šiuo metu tavo kurtus vaizdo įrašus instagrame ir TikTok'e peržiūri bei dalijasi tūkstančiai. Kaip kilo idėja kurti turinį socialiniams tinklams?
Visada norėjau kurti, tačiau nežinojau, kokį būtent turinį. Kai baigiau mokyklą, nenorėjau iškart pulti į mokslus, todėl nusprendžiau padirbėti. Vilnius tada pasirodė dar „baisus“, tad galiausiai viskas susidėliojo taip, kad pamatęs Jazzu pasiūlymą, vasarą išvažiavau dirbti į Anykščių restoraną „Basi Basi“. Būtent ten su drauge laisvu metu pradėjome kurti įvairiausius video, tada ir supratau, kad tai man suteikia daug džiaugsmo ir noriu tęsti tokią veiklą ateityje.
Nesvarbu kokios srities menininkas bebūtų, dažniausiai jo populiarumo startu tampa esminis kūrinys, po kurio tarsi viskas „užsikuria“. Savo atveju, galėtum įvardinti, koks tai buvo vaizdo įrašas, sužavėjęs tūkstančius?
TikTok'e skaičiai pradėjo kilti kai sukūriau aktualią parodiją apie Vėlines, tačiau instagrame kažkodėl jis taip smarkiai nebuvo įvertintas. Akivaizdus pokytis instagrame prasidėjo po vieno pirmųjų kalėdinių vaizdo įrašų, kuriame pašiepiau mamas, perdėtai besirūpinančias šventiniu stalu ir visais šventėms būdingais „darbais“. Jį įkėliau lapkričio pabaigoje, o tada viskas „sprogo“ – pradėjo kilti sekėjų skaičius, jie atrado ir kitus seniau keltus mano vaizdo įrašus. Taip nuo lapkričio viskas pradėjo augti – nuo 1,5 tūkst. iki 50 tūkst. sekėjų.
Kaip reagavai į kasdien augančių socialinių tinklų gerbėjų minią?
Žinoma, pasidžiaugiau, faina matyti augančius skaičius. Tačiau iškart supratau, kad nereik per daug džiūgauti, nes viskas yra laikina. Gal tai labiau įpareigojo stengtis, tobulėti, nenuvilti auditorijos ir kurti dar įdomesnį turinį.
Dabar jau galėtum įvardinti, koks yra raktas į sekėjų širdis? Atskleisk, kur slypi viso to staigaus populiarumo fenomenas.
Skaičiai pradėjo augti tada, kai pradėjau orientuotis į tai, kas aktualu žmonėms, kurti tokias situacijas, kuriose sekėjai galėtų susitapatinti ir jose atrasi save. Pavyzdžiui, rubrika „trys patarimai“. Pagalvojau, kad visi dirba, todėl patarimai apie darbą bus aktualūs daugeliui, taip pat pataikiau su švenčių bumu – visi galvoja ką nupirkti, kaip nepersivalgyti ir t.t. Tikriausiai tai ir yra raktas – kurti tai, kas artima kiekvienam, o kartu apie tai ir pajuokauti.
Kas yra šių vaizdo įrašų mūza?
Gyvenimiškos situacijos. Dažniausiai idėjos ar kažkokios frazės gimsta naktį prieš užmiegant, jas užsirašau ir palaukiu kitos dienos. Jei kitą dieną ta idėja atrodo tokia pat gera, ją įgyvendinu, tačiau galiausiai filmuodamas vis tiek improvizuoju (šypteli). Kartais gali ilgai galvoti, vystyti idėją, svarstyti, ar tai turės tęstinumą, o kartais tiesiog imi ir padarai.
Ne paslaptis, kad į savo vaizdo įrašus originaliai integruoji ir reklamą, iš kurios pavyksta užsidirbti. Daugeliui toks „influencerio“ darbas atrodo gana lengvas, tačiau pats įlipęs į jo batus – galėtum paneigti ar patvirtinti šią nuostatą?
Žinoma, tai nėra sudėtingas fizinis darbas, tačiau tai taip pat reikalauja nemažai atsakomybės. Dažnai priklauso ir nuo to, kokios tos reklamos. Pavyzdžiui, būna lengviau padaromos, kurias galiu integruoti į savo kuriamą turinį, kartais būna sudėtingesnės, kai reikia naujos idėjos. Iš esmės galva verda nuolatos – nuo idėjos iki jos realizavimo.
Visgi nenoriu iš savęs padaryti skelbimų lentos. Reklama apsiimu tik tada, kai matau, kad ją galima integruoti ir pasukti į komedijos pusę.
Laiko leidimą socialiniuose tinkluose neretai vyresnė karta vertina neigiamai. Kaip į tavo veiklą reaguoja tėvai? Juk čia tarsi parodijuoji ir savo mamą.
Mano visus vaizdo įrašus peržiūri ir tėtis, ir mama, ir sesuo. Jiems labai patinka, visiems smagu. Tiesa, mano mama nėra visai tokia, kaip mano rodomas personažas, galbūt jis labiau bendrai apie visas mamas. Šis personažas daugelių atvejų hiperbolizuotas, o mano mama labai palaikanti ir turinti gerą humoro jausmą!
Niekada nesvajojai tapti turinio kūrėju, o apie ką svajojai?
Esu baigęs dailės mokyklą, tad kurį laiką piešiau portretus, svajojau apie dailę, fotografiją. Tiesa, teko ir drabužių parduotuvėje dirbti, bet ten man nelabai patiko – visgi esu labiau kūrybininkas. Turbūt čia iš šeimos – visi turi tą menininko gyslelę (šypteli).
Ko dar iš šio kūrybininko ateityje gali tikėtis gausiai susirinkę sekėjai?
Kažko naujo! (juokiasi) Kadangi didysis „sprogimas“ įvyko prieš šventes, o jos jau praėjo, toliau semsiuosi idėjų iš dienos aktualijų ir kursiu toliau.
Fotogalerija: