Šio interviu Arnas, tikėtina, neskaitys. Kaip bebūtų keista, radijo „Relax FM“ laidų vedėjas nemėgsta dėmesio. Nežiūri vyras nei televizijos laidų, kuriose šmėžuoja jo atvaizdas, o savo radijo balso įrašo kasetę, jei tik turėtų ir galėtų, mestų toli per tvorą, ką jau kalbėti apie dainavimą. Viso to priežastis – savikritiškumas ir įsitikinimas, kad viskas, ką dabar turi, yra pasiekta tik didelio darbo, o ne atvaizdo dėka.
Namuose Arnas kardinaliai kitoks nei darbe. Kai užsiveria radijo stoties durys, vedėjas prityla ir leidžiasi į namų buities darbus bei atsiduoda šeimos reikalams. „Kartais net žmona prašo, kad pakalbėčiau su ja, papasakočiau, kaip man dieną sekėsi“, – juokiasi Arnas.
Kad ir kaip bebūtų namuose, A.Švilpauskas sako savo kasdienybės neįsivaizduojantis be eterio. Dėl jo jis paaukodavo net šventines dienas, teko dirbti ir su temperatūra. Juk svarbiausia – klausytojai, kurie, atrodo, Arnui negaili gražių žodžių, yra atvežę net saldumynų ar gėlių.
– Arnai, kokie yra trys dalykai, kurių apie tave niekas nežino?
– Pirma, esu labai išlaidus ir tai žino visi mano artimieji. Mėgstu pirkti viską! Ir ypač ne sau (juokiasi). Labai gerai apmąstau prieš ką nors įsigydamas, bet kai tai liečia mano artimus žmonės... Jie mane net kartais bara, sako: „Kam tu čia, gi tiek kainavo“. Tiesa, dabar supratau, kad nereikia persistengti. O būdavo laikas, kai darbe kokia nors kolegė švenčia gimtadienį, aš tuomet atbėgu su 60 rožių.
Antra, labai svajoju apie gyvenimą užsienyje. Pagal temperamentą galėčiau persikelti į Ispaniją, Italiją, labai graži Kretos gamta.
Ir trečias. Niekaip negaliu mesti rūkyti. Bandžiau labai daug kartų, netgi skaičiau knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“. Tai po jos mečiau skaityti, bet ne rūkyti, rūkau tiek pat daug (juokiasi).
– Esi televizijos laidų, renginių vedėjas, o dėl kokios priežasties tu kiekvieną dieną grįžti ir į radijo eterį?
– Šiandien gavau penkis laiškus į darbinį paštą, žmonių, kurie rašė: „Labas rytas, kaip smagu tave girdėti“, „Sėdžiu išsišiepęs, kokia nuostabi diena tave išgirdus“. Mane džiugina, kai žinau, kad kažkam galiu padovanoti šypseną. Pati aplinka, bendravimas su žmonėmis, gera nuotaika, gera muzika, eteryje galiu pasidalinti savo ir išklausyti kitų patirtis. Einu į šį darbą, nes sergu. Sergu dvejomis ligomis – televizijos ir radijo liga. Ir jas labai sunku pagydyti (šypsosi).
– Turbūt yra tekę ne kartą raudonuoti eterio metu, ypač, pirmą kartą atsisėdus prie pulto. Koks didžiausias kuriozas tau yra nutikęs darbo metu?
– Klausytojai, kurie nusikeikia eteryje (juokiasi). Reikia kažkaip juos „išvynioti“, nes jie turbūt nežino, kad kalba tiesiogiai. O šiaip, techninės kliūtys. Didelės klaidos mano darbo metu dar nepasitaikė, dėl to labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad tai lemia profesionalumas. Bet kaip tyčia, po šio interviu, žiūrėk, ims ir kas nors atsitiks (juokiasi).
Tiesa, vieno renginio, kurį vedžiau, metu, supainiojau jaunosios giminaičius. Pamenu, vestuvėse buvo apie šimtas žmonų. Juodas darbas atsiminti, kur yra nuotakos mama, kur sesuo. Tą kartą jaunosios seserį pavadinau mama. Buvo labai gėda ir nejauku, bet išsisukti padėjo improvizacija.
– Atrodo, radijo laidų vedėjas privalo nuolatos būti geros nuotaikos, o koks tu esi kai uždarai darbo duris?
– Aš, sakyčiau, esu namisėda, kuriam labai patinka namai, ramybė. Keista, bet namie nesu plepus, manęs žmona labai dažnai prašo, kad pasikalbėtumėme, papasakočiau, kaip sekėsi. Esu normalus šeimos vyras, kuris leidžia laiką su šeima, dirba ūkio darbus, jei reikia, gamina valgyti.
– Tai – dvi kontraversiškos asmenybės...
– Mano horoskopo ženklas – dvyniai. Absoliučiai visi dvyniai yra dviveidžiai. Vienas veidas geras, o kitas dar geresnis (juokiasi). Labai nemėgstu dėmesio, o dalinti interviu – pats nemaloniausias dalykas. Vėliau aš jų dažniausiai net neskaitau (juokiasi).
– Kodėl, bijai kritikos?
– Per tiek metų nepripratau žiūrėti į save televizijos ekrane, o girdėti dainuojantį man yra kančia (juokiasi). Vis dar niekaip nepriprantu ir radijuje klausytis savo balso įrašo. Esu labai savikritiškas (šypsosi).
Tapau populiarus renginių vedimo srityje ne dėl to, kad mano veidas pasirodydavo televizijoje, o balsas radijuje. Visą tai pasiekiau juodu darbu. Padėjo ne atvaizdas, ne vardas ar pavardė, bet sunkus darbas, kuris atneša vaisių. Kai tu žinai, kad visą tai pasiekei ne dėl išvaizdos, stengiesi jos ir nerodyti.
Padėjo ne atvaizdas, ne vardas ar pavardė, bet sunkus darbas, kuris atneša vaisių.
– Vadinasi, namuose tu esi visiškai kitoks negu darbe. Sunku persikūnyti į tą kitą asmenį, kurio reikalauja eteris?
– Man tai pavyksta padaryti vieno mygtuko paspaudimu. Pamenu, kartą, kai darbo metu sušlubavo sveikata, į radiją išsikviečiau greitąją. Ji atvažiavo, pamatavo spaudimą, suleido vaistų. Tuo metu suskambėjo gal dvi dainos, po jų aš jau kalbėjau eteryje, šypsojausi ir skleidžiau gerą nuotaiką.
Niekam neįdomu, atvažiavai geros nuotaikos ar blogos, esi sveikas ar negaluoji. Turiu atlikti savo darbą ir tai padaryti labai profesionaliai.
– Neretai klausiama, su kokiais sunkumais susiduria žmogus dirbdamas vienokį ar kitokį darbą. O kas yra lengviausia dirbant radijo laidų vedėju?
– Kalbant apie sunkumus, prieš kelis mėnesius kai dirbau kitoje radijo stotyje, sakydavau, kad sudėtinga atsikelti ryte, bet nevarykime Dievo į medį. Dabar keliuosi ne penktą, o šeštą valandą ir tai yra jėga, man tai – didžiausias džiaugsmas bei malonumas (juokiasi).
O kas smagiausia, tai žmonės. Labai džiaugiuosi, kad galiu bendrauti net ir su užsienyje gyvenančiais lietuviais, labai talentingomis, kūrybingomis asmenybėmis. Nemažas būrys mano bičiulių yra atlikėjai, kūrėjai. Todėl dar viena išskirtinė galimybė – matyti, kaip atrodo muzikos pasaulio užkulisiai. Manau, kad turiu unikalią galimybę, kuria ir naudojuosi. Vienareikšmiškai žmonės yra geriausia šiame darbe (šypsosi).
– Dažnai gauni laiškų iš savo klausytojų?
– Dabar – socialinių tinklų era. Juose esu gavęs tikrai nemažai laiškų ar žinučių. Žmonės parašo, padėkoja už gerą nuotaiką. Po renginių taip pat gaunu atsiliepimų. Man miela ir labai smagu tai perskaityti, bet jaučiuosi labai nejaukiai, kai žinau, kad juos galbūt pamatys ir perskaitys kiti žmonės.
Dabar – socialinių tinklų era. Juose esu gavęs tikrai nemažai laiškų ar žinučių.
Dar pamenu, kai prieš kelis metus viena mano klausytoja paskambino į mano darbovietę 6:30 val. ryto, paklausė, iki kelių dirbsiu. Pasakiau, kad iki 10 val. Tuomet ji autobusu atvažiavo iki radijo stoties su pyragu, kava, saldainiais ir gėlėmis. Pasakojo neseniai palaidojusi vyrą, jai buvo labai liūdna, o klausydamasi manęs išsivadavo iš depresijos.
– Turi dar kokių nors neįgyvendintų svajonių, kurias norėtumei išpildyti? Kokios jos?
– Taip gyvenime susiklostė, kad apie ką svajojau, visa jau turiu. Taigi, šiems metams turiu tik kelis paprastus tikslus. Kuo daugiau laiko praleisti su šeima ir atleisti žmonėms, ant kurių aš laikau pyktį. Ant lėkštutės man niekada gyvenime niekas nieko neatnešė, nepadavė, viską užsidirbau tik savo galva. Tikiuosi, kad kitais metais turėsiu sveiką protą ir sveiką liežuvį (juokiasi).
Arno Švilpausko laidos „Geriausia diena“ klausykite darbo dienomis nuo 7:00 iki 11:00 val. per radijo stotį „Relax FM“.
