Rugsėjo 13-ąją Remigijus Žiogas kartu su šeima sutiko jiems ypatingą šventę – jo seserėčios Augustės krikštynas. Jau bene 10-ąjį kartą paprašytas būti vaiko krikštatėviu, pasiūlymui „taip“ jis ištarė tik 4-ąjį.
„Viskas įvyko labai greitai. Šią vasarą mano sesė atvyko švęsti mamos gimtadienio ir užsakė tortą, ant kurio buvo parašyta: „Ar tapsi Augustės krikštatėviu?“ Aišku, sutikau. Nusprendėme krikštą daryti kuo greičiau, per mėnesį viską susiorganizavome“, – viso ko pradžią prisimena renginių vedėjas.
Čia jokių abejonių Remigijus neturėjęs – nors tai nebuvęs lengvas sprendimas, kaip pats sako, sesei ištarti „ne“ nesinorėjo, o ir ji pati kitų alternatyvų neturėjo. Tad, kaip tarė, taip ir padarė: jau po mėnesio krikšto ceremonija buvo švenčiama vienuolyne.
Šventės akimirkos – galerijoje:
Anot Remigijaus, įtakos šventės vietai turėjo tai, jog jiedu su žmona priklauso pranciškonų bendruomenei. Deja, bet Klaipėdoje esanti Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapija neorganizuoja nei vestuvių, nei krikšto ceremonijų, todėl pasitarus buvo nuspręsta, kad brolis, pranciškonas Benediktas ją praves Kretingoje.
„Nenorėjome pompastikos, nenorėjome ir to, kad būtų daug žmonių. Pasidarėme šventę sau, kur dalyvavo tik patys artimiausi žmonės – mano sesė su vyru ir vaikais ir aš su žmona ir vaikais“, – prisimena pašnekovas.
Po oficialiosios dalies šeimos laukė linksmybės Klaipėdos senamiestyje, kupinos pramogų ir suaugusiems, ir mažiesiems.
Geidžiamiausias krikštatėvis?
R.Žiogas net neslepia, jog krikšto šventė jam labai svarbi, nes ji esanti sakrali. Kartais jam žmonės sakantys, kad šventė yra Naujieji metai, užsimena apie masines kalendorines šventes, tačiau Remigijus prioritetus dėlioja kitaip.
„Ne, man šventė yra tada, kai susirenka šeima – tai ir Kūčios, tai ir vestuvės, ir tas pats krikštas. Sakralinės šventės man reiškia labai daug“, – sako renginių vedėjas.
Vyrui svarbu ir tai, kad vaikų šventės būtų kuo labiau išjaustos. Šiuo atveju krikštas ir buvo puiki proga mažiesiems parodyti, kad jie yra itin svarbi šeimos dalis.
Tam, kad būtų sukurta jauki emocinė aplinka, R.Žiogas neslepia į krikštynas nemažai investuojantis. „Jau geriau prastesnis automobilis ar drabužis, bet svarbu emociškai išjausti šventę ir kad vaikas jaustų esąs mylimas“, – pabrėžia jis.
Matyt, būtent dėl to, kad krikšto sakramentą taip vertina, pasiūlymai tapti krikšto tėvu Remigijui tiesiog berte beriasi, iš viso jų buvę apie 10. Tiesa, pats vyras neturi atsakymo, kodėl yra toks geidžiamas šioje srityje, o išgirdęs klausimą tik skardžiai nusijuokia.
„Galbūt tėvai mane renkasi dėl požiūrio į visumą, gyvenimo būdo, draugai ir artimieji mane turbūt mato kaip teigiamą pavyzdį. Manau, kad čia svarbus ir tikėjimas, nes jis suveda į visumą: esu tikintis, nevartoju alkoholio, nerūkau, propaguoju sveiką gyvenimo būdą, nesu nuobodus ir man šeima yra vertybė“, – spėlioja vyras.
„Turėti vieną vaiką yra savanaudiška“
Bet ar užteks dėmesio, meilės vaikui, kai paties Remigijaus šeimoje yra trys mažieji, o ir krikštavaikių eilė po to dar rikiuojasi visai nemaža? Anot renginių vedėjo, meilės užteks, tačiau svarbu yra nepamišti įvertinti savo galimybių.
„Dėl atsakomybės – sunku pasakyti, kaip susitvarkysiu. Matyt, kuo žmogus daugiau daro, tuo daugiau padaro. Anksčiau sakiau, kad turėsiu tris krikšto vaikus ir viskas. Bet vienaip gyvenime galvojame, o išeina visai kitaip“, – juokiasi pašnekovas.
Dar prieš 10 metų Remigijus pamąstęs, jog apsiribos vienu krikštasūniu, tačiau laikas pamokė ko kito. Šiuo metu dviejų mergaičių ir dviejų berniukų krikštatėviu esantis vyras sako supratęs, kad gyvenime labai svarbu dalytis.
„Jeigu matai, kad turi galimybių, kad gali sau leisti tapti krikštatėviu, kodėl to nepadarius? Man atrodo labai savanaudiškai tai, kai žmonės turi tik vieną tikrą ar krikšto vaiką. Juk jeigu leidžia finansai ir galimybės, tų vaikų galima turėti ir daugiau“, – mano pašnekovas.
Kol kas glaudžiausi santykiai Remigijų sieja su jo krikštasūniu Domantu, kuriam jau 15 metų. Per 10-ies metų draugystę juodu tapo itin artimi.
„Jis man yra kaip sūnus, neatsiejama gyvenimo dalis. Jam paskambinu, kaip jam sekasi mokykloje, kur jis važiuos, ką veiks – man tai yra svarbu. Su kitais krikšto vaikais santykis dar ne toks glaudus, nes jie pabyrėjo gan neseniai“, – šypsosi žinomas vyras.
Paklaustas, kas jam yra geras krikštatėvis, R.Žiogas prisimena a.a. savąjį. Kaip sako jis, šis krikšto tėtis buvo geras, tačiau laiko skirdavo labai mažai. Tai Remigijų pamokę, kad su savo krikšto vaikais reikia išbūti kiekvieną jiems skirtą akimirką.
-
Saulius Skambinas su mylimąja Živile pakrikštijo dukrą Milą: atsigręžė į senovines tradicijas
-
„Mis Lietuva“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė su vyru Mantu susilaukė sūnaus: jau išrinko ir vardą
-
Dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai: iki šiol kankinančios baimės, kartėlis dėl prezidentūros ir juos painiojančios merginos
„Krikštatėvis turi būti toks, kad jeigu priėmė sprendimą juo būti, tai tą akimirką, kai yra su savo krikšto vaiku, turi ir išjausti, ir elgtis kaip su savo vaiku. Tai yra atsakomybė visam gyvenimui. Nėra taip, ką tą momentą pasakei, jog tai yra mano krikšto vaikas, pasidarei gražią fotosesiją, buvo graži šventė ir viskas.
Ne, manau, kad gyvenime reikia eiti lygiagrečiai su tuo vaiku, ne kiekvieną dieną ir galbūt net ne kartą per savaitę, bet laiko jam skirti reikia ir jį maksimaliai išjausti“, – pokalbį užbaigia pašnekovas.
