„Į prekybos centrą 20 tūkstančių žmonių per dieną užeiti galima, o į koncertą ar festivalį po atviru dangumi tūkstančiui žmonių susirinkti draudžiama“, – kreivoka logika stebisi muzikos atlikėjas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas. – „Tačiau blogiausia yra tai, kad taip mąstydami, mes rizikuojame negrįžtamai sužlugdyti visą privačią renginių industriją ir atsidurti juodžiausioje kultūrinėje prarajoje nuo pat nepriklausomybės atgavimo.“
Karantino sąlygoms po truputį švelnėjant, džiaugsmo kultūros industrija kol kas nejaučia – sporto, kultūros, muzikos renginiai Vyriausybės akiratyje, atrodo, nė neegzistuoja. Renginių organizatoriai, jau daugiau kaip mėnesį tuščiai belsdami į tautos išrinktųjų duris, jaučiasi ne tik ignoruojami, bet ir vis garsiau ima kalbėti apie sąmoningą bandymą sužlugdyti visą nevyriausybinę kultūrinių renginių rinką, susikūrusią per 30 metų.
„Mes nekalbame apie valstybės remiamas ir dotuojamas kultūros įstaigas – gaudami finansinę paramą iš valstybės, jos gali nesukti galvos dėl išgyvenimo, nepaisant to, kad sviesto ant duonos ir jos turės mažiau. Visgi, duonos jos turės. Skirtingai nei privatūs renginių organizatoriai, kurie niekada negavo ir negauna jokios valstybės paramos, tačiau visada buvo kultūrinės pažangos ir evoliucijos katalizatoriais. Kalbame ne tik apie kultūrinę žanrų įvairovę atspindinčius muzikos festivalius, koncertus, tačiau ir apie didžiausias šalies arenas bei jų renginius, nepriklausomus teatrus, garsiausių pasaulio atlikėjų pasirodymus Lietuvos publikai,“ – sako Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas Gediminas Jaunius.
Jam antrina ir Siemens arenos bei Tiketa vadovas Andrius Žiauberis. Pasak jo, renginių organizatorius ir platintojus į neviltį varo ne tik masiniams renginiams taikomi apribojimai, bet ir pats valdininkų požiūris. „Lietuva gerai valdo COVID-19 situaciją ir mes puikiai suvokiame, kad tam tikri ribojimai yra neišvengiami. Esame pasiryžę bendradarbiauti, užtikrinti saugumą ir prevenciją, turime paruošę papildomus veiklos planus.
Tačiau kai Vyriausybės atstovai apskritai nemato viso ištiso sektoriaus su dešimtimis tūkstančių darbuotojų, kai kone visas kultūrinis gyvenimas, išskyrus saują valstybės finansuojamų įstaigų, yra sustojęs, kai beveik mėnesį beldžiamės, kalbamės, siūlome, ieškome sprendimų, o visas, ką gauname – tai visiškas ignoravimas, mes nebeturime kitos išeities, kaip tik ruoštis patiems blogiausiems scenarijams jau šią vasarą“, – sako A.Žiauberis.
Palangos koncertų salės vadovė Aida Aleksandrovienė, vertindama siūlomą renginių švelninimo planą, mato liūdną vasarą Palangoje: „Datos renginiams liepos ir rugpjūčio mėnesiams jau rezervuotos prieš pusmetį, tačiau su renginių organizatoriais žiūrėdami į Vyriausybės siūlomus žiūrovų skaičius uždarose patalpose, skaičiuojame ir aiškiai suprantame – 200 ar 300 žiūrovų kokybiško koncerto ar spektaklio sąnaudų nepadengs. Tad šį sezoną mūsų moderni ir žiūrovų pamėgta renginių erdvė stovės tuščia, atlikėjai, organizatoriai liks be pajamų, mes skaičiuosime nuostolius, o poilsiautojai praras galimybę kokybiškai ir kultūringai praleisti vasaros vakarus“.
Privatų kultūrinių renginių sektorių vienijančių asociacijų skaičiavimais, Vyriausybei laiku nepriėmus tinkamų sprendimų, jau šią vasarą darbo gali netekti daugiau kaip 13 tūkstančių renginių rinkoje dirbančių žmonių, organizatoriams teks susitvarkyti su 9 milijonais eurų nuostolių, o valstybė negaus šimtų tūkstančių eurų mokesčių.
„Tai labai jau „preliminarūs“ nuostoliai, turint minty, kad tikrasis praradimas – emocinis, kultūrinis, edukacinis – yra sunkiai apskaičiuojamas. Nesu tikras, ar Vyriausybė tai supranta – švelnindama karantino sąlygas atsižvelgia tik į kultūros sektoriaus dalį, kuri negyvena rinkos sąlygomis. Ir tai daro tokiu principu, kad joks privatus subjektas ilgai tokiomis sąlygomis neišgyvens. Blogiausia – su mumis net nesikalbama. O mūsų rezervai ir galimybės renginius suorganizuoti šią vasarą senka nebe dienomis, o valandomis“, – sako Renginių industrijos asociacijos valdybos narys, Midsummer Vilnius festivalio organizatorius Valdas Petreikis.
Dešimtmetį gyvuojanti asociacija „Metų muzikos apdovanojimai“, besirūpinanti atlikėjų ir muzikos kūrėjų gerbūviu bei įvertinimu, atkreipia dėmesį, kad jau pradžioje karantino ėmėsi iniciatyvos ne tik prisidėti prie medikų palaikymo, surinkdami per 108 tūkst. eurų, tačiau ir turėdami tikslą – pagerinti žmonių emocinę sveikatą. Šiandien atlikėjams, priartėjusiems prie visiškos išgyvenimo ribos, panašu, kad pagalbos leidžiant pasirodyti festivaliuose ar surengiant solinius koncertus finansiškai naudingo dydžio auditorijoms niekas nesuteiks.
„Visi supranta susiklosčiusią situaciją ir sveikatos užtikrinimo svarbą, tačiau taikyti dvigubus standartus ir į atlikėjų veiklą žvelgti kaip į keliančią didžiausią riziką, mažų mažiausiai yra per daug. Kodėl niekas nepasiteiravo, o į siūlymus neatsižvelgė? Kiekviename koncerte galima užtikrinti reikiamą apsaugą, tačiau teoriniai žmonių srautų ribojimai yra visiškai neįvertintas draudimų motyvas, kuris suriša rankas tolimesniam darbui privačiame sektoriuje“, – teigia asociacijos „Metų muzikos apdovanojimai“ pirmininkas Martynas Tyla.
Gegužės 19 d. Vyriausybė paskelbė apie karantino sąlygų švelninimą, kuriam pritarė išskirtinai valstybės finansuojami kultūros renginių subjektai. Deja, dabartinėmis 2020 m. vasarai patvirtintomis sąlygomis privatūs renginių organizatoriai veikti neišgalės, tačiau šių argumentų iki šiol stengiamasi neišgirsti.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Kultūros statybos“ subūrė ir valdžia nusivylusias įžymybes: tarp jų – Justinas Jankevičius su šeima