Su mylimąja Tautvydas susipažino prieš trejus su puse metų. Kaip pasakojo vaikinas, Samanta iš Šiaulių į Palangą atvyko dirbti padavėja bare, o jis vieną vakarą kaip tik ten ir užsuko.
„Žiūriu, graži mergaitė. Galvoju, gal nereikia tų draugysčių, žmogus atvažiavo dirbti, tegul dirba“, – iš pradžių gerai svarstęs apie galimą draugystę teigia Tautvydas.
Vis dėlto, tąkart ne tik renginių vedėjas susižavėjo Samanta, bet ir atvirkščiai – merginai į akį taip pat krito Tautvydas.
Vestuvių akimirkos – galerijoje:
„Galiausiai mane Samanta pakvietė per feisbuką į draugus, ir aš jai parašiau. Tada išėjome į pasimatymą prie jūros, simboliškai“, – prisimena vaikinas.
Dar iš pradžių Tautvydas tikina ketinęs save pristabdyti, nes mintys apie sužavėjusią merginą jo vis neapleido.
„Tai buvo didelis susižavėjimas – galvojau, eina sau, kokia graži panelė. Net kilo mintys, Tautvydai, nebesvaik, nepradėk, – pasakoja jis. – Bet galiausiai ta trauka nugalėjo.“
Rytinė jūra, kava ir nesibaigiantys pokalbiai
Mintimis keliaudamas į pirmųjų pasimatymų erdves, Tautvydas geriausiai atsimena tradiciją, kuri netikėtai užgimė įsimylėjėliams besusitikinėjant.
„Dažniausia susitikdavome ryte, nes jai po to reikėdavo dirbti visą dieną. Ryte iš kavinės paimdavau jai karamelinės latės ir eidavome pakrante. Dviese eidavom ir gerdavom. Ir nežinau, kiek čia tų pasimatymų taip prabėgo – kava, kava ir kava“, – tikina jis.
Kadangi rytais aplink nebūdavo žmonių, porai telikdavo tik kalbėtis. „Tokiu atveju nėra kur nukreipti kalbos, tai kalbi vienas apie kitą“, – apie tai, kaip artimiau pažino Samantą, pasakoja Tautvydas.
Kaip teigia jis, kažkuriuo metu tokie pasimatymai tarsi pradėjo maišyti Samantos darbams.
„Manau, kad jai pradėjau trukdyti, nes prasidėjo visokios meilės seilės“, – šmaikštauja vaikinas. Ir vis dėlto šis iš pirmo žvilgsnio „trukdymas“ privedė link to, kad mergina į Palangą persikraustė gyventi. Dėl Tautvydo.
Kaip renginių vedėjas dabar mano, Palanga yra vienas geriausių miestų jiems abiems gyventi.
„Vasarą čia turime visą Lietuvą, o kitais sezonais galime nuo visos Lietuvos pailsėti, – šmaikštauja vaikinas. – Taip pat turime gamtą, turime daug maisto pasirinkimo, kino teatrų.“
Tiesa, svarbus sprendimas gyventi kartu nebuvo lengvas – kaip ir kiekvienai porai, jiems teko suderinti tam tikrus įpročius. Tautvydas pabrėžia, kad, matyt, tai buvo didžiausias išbandymas.
„Kiekvieno šeimoje yra skirtingos tradicijos, skirtinga rutina. Mano buvo vienokia, jos kitokia. Buvo keista. Pavyzdžiui, abu nemėgstame plauti indų“, – juokiasi pašnekovas.
Ir visgi tai tik menkniekiai – kaip tikina vaikinas, didelių konfliktų pora nėra turėjusi.
„Jei matome, kad konfliktas darosi karštas, tai patylime ir jau už valandos žiūrime serialą. Tada pradedame šnekėtis ir suprantame, kad susipykome iš oro“, – apie tai, kaip išvengia rietenų, pasakoja Tautvydas bei priduria, kad kokybiškai išsišnekėti dviese visada yra svarbu.
Pasipiršo ant jūros skardžio
Itin svarbus ir sentimentalus momentas Tautvydo ir Samantos santykiuose buvo ir sužadėtuvės. Šios gal tyčia, o gal ir netyčia išėjo kaip reta kūrybiškos.
Kaip pasakoja vaikinas, su Samanta jis sugalvojo vasarį kartu nuskristi į Maltą. Tuo metu vietiniams ten buvo labai šalta – apie 15 laipsnių šilumos.
„Mums su Samanta tai buvo kaip tropikai iš Lietuvos atvykus“, – juokiasi vaikinas.
Tačiau tikrai ne tai Tautvydui buvo svarbiausia. Jau besiruošiant kelionei galvoje kirbėjo mintis, kad galbūt ši kelionė – lemtinga, galbūt teks joje ir pasipiršti.
„Todėl nusipirkau tokią knygelę – medinis viršelis, raudoni puslapiai viduje. Bet tiesiog nusipirkau ir pasislėpiau – Samanta nieko nematė“, – kalba pašnekovas.
Nuskridę į Maltą Tautvydas ir Samanta aplankė gamtos šedevrus – palei Viduržiemio jūrą vaikščiojo skardžiais. Vaikinas neslepia, kad gamtos vaizdai buvo tiek jam, tiek mylimajai labai gražūs. Visgi vienas iš jų buvo gražiausias.
„Radome tokį skardį, kuris mums atrodė itin gražus – ten, kur krenta uolos, kaip ir gamta, kaip ir jūra, bet per vidurį jų vyksta toks tarsi irimas. Oras, saulė, žydras vanduo – labai gražu“, – vaizdą nupasakoti bando jis.
Vėliau pora nuvyko į sostinę – ten Tautvydas sulaukė skambučio.
„Man pranešė, kad už savaitės turėsiu vesti renginį. Tas žmogus man pervedė avansą, tai pagalvojau, kada gi bus geresnė proga pasipiršti? Nes viskas tobula – esame kažkur, kur norėjome būti abu, finansų yra – kaip ir tikėkimės, kad viskas bus gerai, reikia bandyti“, – apie užgimusį norą užduoti lemtingą klausimą pasakoja Tautvydas.
Taigi, sostinėje vaikinas paslapčia pagriebė minėtąją knygutę, piešimo priemones ir nusprendė savo jausmus išreikšti menu.
„Viename puslapyje buvo nupieštas tas kavos gėrimas, kitame – tie pasivaikščiojimai, dar kitame – toks nejaukus filmų žiūrėjimas. Man atrodo, kad visi patiria tuos nejaukius filmų žiūrėjimus, kur kaip ir esate kartu, bet tarp jūrų koks pusmetris yra“, – šmaikštauja Tautvydas.
Pačioje knygutėje jis teigia parašęs tokius žodžius: „Mes džiaugiamės gyvenimu, kažkada išmokysime ir dar kai ką juo džiaugtis, bet iki tol yra labai paprastas klausimas – ar tekėsi už manęs?"
Anot vaikino, per knygelės vidurį buvo išpjautas toks kvadratukas ir su kaspinu pririštas žiedas, o apačioje buvo pasirinkimai: taip, taip arba taip. „Nes negali būti „ne“, – priduria Tautvydas.
Užrašo apačioje, anot pašnekovo, buvo parašyta: „žymėti varnele“. „O Samanta visus pažymėjo iksiukais“, – juokiasi jis.
Tiesa, šis mažas nesklandumas – dėl jaudulio. Kaip prisimena Tautvydas, po šitokio kūrybiško pasipiršimo mergina apdovanojo jį bučiniu.
Tiesa, visa tai įvyko vasario 14-ąją, per Tautvydo gimtadienį. „Taip kažkaip gyvenimas likimą sudėliojo“, – dabar mano vaikinas.
Vestuves vedė patys – kaltina profesinę ligą
Renginių organizaciniais klausimais drauge užsiimanti pora taip pat tikina, kad ir didžiausią jųdviejų šventę – vestuves – teko pravesti patiems.
„Kai sakiau savo draugams apie tai, kad vestuves vesime būtent mes, tai reakcija buvo nuo „ką bl*t???“ iki „nebesvaikit“, – juokiasi Tautvydas. Kaip teigia jis, kiti manę, jog tai esąs juokas – juk jaunikis negali vesti ir savo nuotakos, ir vestuvių.
Vaikinas yra įsitikinęs – kai kuriems gali kuriems gali atrodyti, kad renginių vedėju būti labai neįdomu.
„Bet aš manau, kad tai yra didžiulis pliusas, nes mes, vedėjai, matome labai daug pasirinkimo ir žinome, ko norime ir ko nenorime“, – sako jis.
Tiesa, iš dalies prie tokio pasirinkimo priežasčių prisideda ir vadinamoji profesinė liga.
„Ar tu nori, ar nenori, jei būtų kitas vedėjas, tai taptų profesine liga. Per savo didžiausią šventę tu pradėsi analizuoti kito žmogaus darbą. Nesmagu ir savo atžvilgiu, ir kito žmogaus, kad tu galvosi ne apie save ir savo būsimą žmoną“, – mano pašnekovas.
Visgi, anot Tautvydo, nebūtina linksminti svečių – svarbu sukurti jiems galimybes pasilinksminti patiems. Būtent tokios buvo Tautvydo ir Samantos vestuvės.
Visų pirma, kaip teigia pašnekovas, svečiai susirinko Palangos Birutės parke ir pajūryje darėsi fotosesiją. Vestuvių ceremonija vyko tame pačiame parke – metų laikų skulptūrų parkelyje.
„Labai graži vieta, neseniai sutvarkyta“, – pastebi jaunikis.
Tautvydui buvo svarbu, kad svečiai fotosesijos metu nenuobodžiautų, tad jiems buvo duotos tam tikros užduotys. Vėliau jie įamžintomis akimirkomis galėjo dalytis socialiniuose tinkluose. Taip pat kadrams iš tolo įamžinti buvo naudotas dronas.
Po fotosesijos pajūryje vaikinai keliu patraukė su jaunikiu, o merginos – su nuotaka. Pas skirtingas treneres jie apie pusantros valandos statė šokį. Susitikimas šokių dvikovoje yra įamžintas vaizdo klipe.
Po šokių ir filmavimo svečiai ir jaunieji keliavo restoraną, kur jų laukė šventiniai mėsainiai.
„Jums reikėjo pamatyti mūsų su Samanta mamų išraiškas, kai jos sužinojo, kad šventinei vakarienei valgysime mėsainius. Jos abi tarsi sustingo, galvoje pasipylė tūkstančiai minčių, jos galvojo, kaip čia jiems gražiai pasakius, kad taip nedarytų“, – dabar prisimena Tautvydas.
Anot jo, mamos sunerimo, nes niekada vestuvėse tokio valgiaraščio nėra mačiusios.
„Mes taip pat jų nematėme, bet pagalvojome, juk vestuvės tai mūsų. Tai sveiko savanaudiškumo šventė, tą sakau ir visiems draugams. Šventė turi būti daroma ne pagal svečius ar mamas, reikia daryti tai, ko nori jaunieji“, – mano jis ir priduria, jog tai yra dviejų žmonių sprendimas.
Kaip pasakoja vaikinas, galiausiai mamos nusiramino, nes suprato, jog mėsainiai – nebūtinai greitas maistas.
„Jo kaina nenusileidžia kitiems šventiniams patiekalams“, – tikina pašnekovas.
Modernios tuoktuvės apsiėjo ir be duonos su druska ir kitų vestuvinių papročių. Tačiau svečiai be veiklos palikti nebuvo.
Anot jaunavedžio, vakaro eigoje svečiams buvo užduota 20 klausimų – 5 apie jaunikį, 5 apie jaunąją ir 10 bendrų apie juos abu. Taip buvo aiškinamasi, ar svečiai Samantą ir Tautvydą gerai pažįsta. Po kiekvieno klausimo buvo papasakota tam tikra istorija.
Taip pat svečiai buvo suskirstyti komandomis – tokiomis, kad jaustųsi patogiai. Du stalai buvo draugų, vienas darbo kolegų ir vienas tėvų, giminių.
Vakaro metu buvo rodomi mergvakario ir bernvakario filmukai. Jauki aplinka buvo sukurta ir pasitelkiant specialias dekoracijas – helio balionus ir LED lemputes. Jie papuošė lubas.
Galiausiai vidurnaktį prie helio balionų jaunieji pririšo savo užrašytus palinkėjimus ir drauge su svečiais paleido juos į dangų.
Po vaikų gimimo – po akmenuką ant žiedo
Ypatingi Tautvydo ir Samantos santuokoje buvo pasirinkti ir žiedai. Kaip teigia vaikinas, šiuos rasti buvo ne taip ir paprasta.
„Lietuvoje žiedų tiesiog neradome. Nebuvo to jausmo, kad va, šitie mūsų, todėl labai ilgai delsėme. Žiedus netikėtai radome priešvestuvinės kelionės į Kiprą metu“, – teigia jis.
Mažoje parduotuvėlėje Tautvydas ir Samanta išsirinko balto aukso žiedus. Jie – matiniai, žiba tik vienas griovelis.
Gims vaikui, pora planuoja žiedą papildyti kokiu nors akmenuku. „Norime, kad viskas turėtų savo prasmę, vertę“, – sako Tautvydas.
Tiesa, apie vaikus pora jau dabar nevengia kalbėti. „Man labai patiko, kad Samanta vos susipažinus nebijojo apie tai kalbėti. Draugai kartais stebėdavosi, kad aš pačioje pažinties pradžioje merginos iš karto klausdavau apie šeimą. Samanta labai ramiai reagavo“, – apie išrinktąja atsiliepia vaikinas ir užsimena, kad gandrų norėtų tikėtis jau po metų.
