Tiesa, LNK televizijos laidoje „Nuo... Iki...“ Inga pasakojo, kad jai niekada neteko kažko labai trokšti, negauti, svajoti ir laukti. Šiandien ji gali pasidžiaugti nepriekaištingais kino, teatro vaidmenimis, albumo pristatymu ir netrukus įvyksiančiu koncertu. Moteris įsitikinusi – visa tai ji pasiekė tik daug dirbdama ir priimdama nepopuliarius sprendimus.
„Vienintelis priešas esi tu pats sau – tinginys ir noras būti saugiai visada yra velnias, kuris šnabžda į ausį. Jį nugalėti – prisitraukti sėkmę. Jei išmoksti kautis su tuo velniu, nustoji abejoti. Kaip kitaip galima ką nors laimėti, tik paprasčiausiu darymo būdu.
Daugiausiai aš laimėdavau, kai priimdavau nepopuliariausius sprendimus. Kai pasielgiau visai priešingai, nei buvo planuota. Nei vienas mano vaikas neatsirado stichiškai, visi jie planuoti, klausant vidaus“, – pasakojo I.Jankauskaitė.
Visgi Inga prisipažino, kad ir jai būna sunkių dienų, kyla įvairių minčių: „Aš negarantuoju, kad ryt neatsibusiu ir nesakysiu: „Gana, viskas nusibodo, perku jachtą ir išplaukiu.“ Moterims juk visko nutinka.“
Nuo tada, kai pasirodė scenoje, Inga buvo pripratusi dirbti, neturėjo laiko linksmybėms. Ji mokėdavo pasakyti „ne“ tam, ko nenorėdavo, o ir didžiausia kritikė sau yra ne kas kitas, kaip ji pati.
Paklausta, kaip aktorei pavyksta išgyventi sunkias akimirkas, ji sako mokanti išlaukti bei stengiasi išlikti pozityvi.
„Lerva negali būti visą gyvenimą, paskui vis tiek pavirsi drugeliu. Svarbus laikas. Turi išbūti. Jei negerai su galva – marš tvarkytis spintą. Viskas praeina ir pergalės momentai ir duobės. Aš labai linkus į kraštutinumus, man yra geriau, kai būna labai blogai nei normaliai“, – laidoje „Nuo... Iki...“ pasakojo Inga.
Visgi kiekvienas aktorius kartais sulaukia ne tik pagyrimų, bet ir kritikos, tačiau gražiausia moterimi vadinama I.Jankauskaitė nesukanti galvos nei dėl komplimentų, nei dėl kritikos: „Turbūt visos žiūrėdamos į veidrodį galvoja: „Kokia aš stora“, bet nesakome: „Kokia aš durna.“
Žmogus yra ne lūpos, ne akys, ne uodega, ne pasturgalis, ne šonkauliai. Žmogus yra visuma. Čia ne mėsos skyrius. Aš tikrai manau, kad jokie standartai neegzistuoja. Tačiau žmonės mano kitaip, jaučiasi kontroliuojantys situaciją, o tai ir yra jų vienintelis koziris.“
Žiniasklaidos dėmesio vengianti Inga prisipažįsta mananti, kad kiekvienas žmogus privalo turėti savo asmeninį gyvenimą, jį saugoti ir nedalinti svetimiems. „Aš skirstau žmones gana griežtai. Yra savi ir svetimi. Saviems man nieko nieko negaila – aš esu dosnus žmogus. Gyvenime buvo visokių situacijų ir nusivylimų, ir išdavysčių, ir kai jautiesi iš tikrųjų nepelnytai atidavęs savo pasitikėjimą. Bet nei vieno atvejo nevadinčiau klaida. Tačiau gyvenimas yra privatus ir juo dalinamasi ne tam, kad jis būtų suvartotas, ar, kad būtų parašytas pažymys. Tai yra tavo gyvenimas ir kito nebus“, – pasakojo Inga.
Tris vaikus – 16-metį Kostą ir 8-erių dvynukus Joną bei Mariją auginanti Inga apie savo asmeninį gyvenimą kalbėti nėra linkusi. Visgi moteris sako esanti griežta mama, o ir savo atžaloms visko tikrai neleidžianti.
„Aš nevaidinu prieš juos nei kad aš džiugi, pozityvi. Aš esu griežta. Nemanau, kad vaikams reikia leisti viską. Namuose yra žodis „ne“ ir jis privalo būti. Jei nori užauginti monstrą – leisk viską. Man juokingos visos pozityvios tėvystės – tai yra toli nuo realybės. Neišvengiamai parsineši viską iš savo namų. Ir kandi mamos žodžiais, ir bariesi jos žodžiais.
Manęs tikrai nekankina kaltės jausmas, nes pirmieji vaiko gyvenimo metai yra esminiai. Jei tu visą nėštumą ir pirmuosius gyvenimo metus esi tik jo ir tik apie jį, tai tas meilės indas prisipildo, o paskui manęs nekamuoja kaltės jausmas, kai jis būna pas senelius. Niekada negalvojau, kad kažkurio šeimos nario poreikiai yra svarbesni nei kito. Mes kartu gyvename. Gyveni ne tam, kad aptarnautum. Vaikai auga kartu su tavimi“, – sakė I.Jankauskaitė.
