Jei norėtų daug uždirbti, rinktųsi kitą profesiją
Aktorius M.Repšys pastebi, kad anksčiau ar vėliau žvaigždžių valanda visiems praeina, o atlygis ne toks svarbus, kai turi mylimą darbą.
„Aš staigiai iškilau, staigiai ir krisiu, bet reikia gyventi dėl malonumo“, – sako M.Repšys ir lyg patvirtindamas savo mintį atskleidžia, kad už vaidybą Oskaro Koršunovo spektaklyje „Išvarymas“ gauna tik 40 eurų.
„Vis dėlto tokio lygio spektaklyje galėčiau vaidinti kad ir nemokamai“, – tikina aktorius.
Penkis aukščiausius kino apdovanojimus pelniusi režisierė Giedrė Žickytė sako, kad jos siekis nėra būti atpažintai gatvei, o jei norėtų daugiau uždirbti, rinktųsi visai kitą profesiją.
„Ne viskas vertinama pinigais – tai ir žmonės, šalys, patirtys. Net neįsivaizduoju, ką galėčiau daryti kito. Kai režisuoju naują filmą, galvoju, kad čia tikrai paskutinis kartas. Bet pabaigus filmą ateina ramybė, norisi kurti ir vėl. Tik esu labai bloga prodiuserė – visada galvoju, kad surasiu iš kažkur pinigų ir scenas filmuoju tol, kol jos man pasirodo geros“, – LRT PLIUS laidoje sakė režisierė.
Apie pinigus atvirai prašneko ir choreografas Jurijus Smoriginas: „Per 20 metų, praleistų Vilniaus operos ir baleto teatre, 15 metų gaudavau vos po 90 rublių. Taip, po penkių dienų atlyginimas dingdavo. Bet gyvenau tuo, kas man buvo skirta“.
Vieni teatrui dėkoja dėl galimybės būti televizijoje, kiti – atvirkščiai
G.Savickas įsitikinęs, kad tik televizija suteikė galimybę dirbti teatre neskaičiuojant pinigų.
„Buvo laikai, kai uždirbdavau 15 tūkst. litų per mėnesį, tik didžiąją dalį išleidau alkoholiui. Dabar gaunu gerokai mažiau, bet renkuosi, su kuo įdomu dirbti. Neturiu nieko prieš televiziją, man reikės pinigų – eisiu.
Televizija man leidžia būti teatre. Kai užsidirbdavau komerciniuose projektuose, galėdavau dirbti su studentais už 500 Lt visus du mėnesius“, – sako aktorius.
Anot J.Smorigino, televizija nepadėjo išpopuliarėti, tačiau išgelbėjo nuo ankstyvos profesinės pensijos ir konkurencijos teatre.
„Teatro dėka atsiradau televizijoje. Populiarumas tikrai neatėjo po televizijos, greičiau tai buvo tąsa to, ką pasiekiau jau prieš tai. Televizija man nieko nepadėjo. Jei būčiau metęs profesiją, televizija būtų mane sužlugdžiusi“, – įsitikinęs J.Smoriginas.
Anot choreografo, baleto pasaulis labai tragiškas – sukakus 38 metams tenka išeiti į pensiją. Vis dėlto talentas niekur nedingsta ir jei esi ant pjedestalo, niekas tavęs nuo jo nenuvers. „Tavo gyvenimo vadyba priklauso nuo tavęs paties“, – įsitikinęs J.Smoriginas.
G.Savickas pastebi, kad šiandien tapti populiariam – lengvesnė užduotis nei buvo kadais.
„Susikūriau „Instagramą“, nes televizija ir „Facebookas“ liko įdomūs tik vyresnei auditorijai, o jaunimas pradėjo manęs nebeatpažinti, – juokais sako aktorius. – Seniau žmonėms reikėjo labai daug dirbti, kad būtų populiarūs, o dabar užtenka įdėti nuotrauką į „Instagramą“ ir viskas. Pasiimk asilą, rodyk prieš kiekvienas žinias po 15 minučių ir tada vežiok po Lietuvą – visi ateis pažiūrėti to asilo.“
Režisierė G.Žickytė pritaria, kad būti populiariam Lietuvoje nesunku, nes esame maža šalis, o ir žinomų žmonių ne tiek daug.
„Draugai sako, o, Giedre, tu buvai ant žurnalo viršelio. Bet mūsų kaime nėra sunku atsirasti ant viršelių. Po kiek laiko fotosesijos tampa tavo darbo dalimi“, – sako pripažinta režisierė.
Parengė Gabija Kavaliauskaitė.
