Pasak Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininko Vaidoto Urbono, rotavirusinės infekcijos pasireiškia sezoniškai – šiuo metu kaip tik fiksuojamas sergamumo pikas.
„Šaltuoju metų laiku daugiau būname patalpose, mažiau išeiname į lauką, todėl susikaupia didesnė virusų koncentracija. Svarbu ir žmogaus imunitetas, kiek jis atsparus kovoti su infekcija“, – sako gydytojas.
Pasak V.Urbono, susirgimų rotavirusine infekcija dažnumui įtakos turi ir amžius. „Dažniausiai serga maži vaikai iki trejų metų, – pastebi gydytojas. – Vyresni rotavirusinėmis infekcijomis serga rečiau ir lengviau, tačiau ir jiems pasitaiko sunkių atvejų“.
Saugantis rotavirusinių infekcijų didžiausią dėmesį reikia skirti higienai. Taip pat svarbus bendras organizmo atsparumas – skrandžio rūgštingumas, imuninės sistemos stiprumas. Didesnę riziką susirgti žarnyno infekcijomis turi išsekę vaikai ir suaugusieji, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, jiems liga gali pasireikšti sunkesne forma.
„Veiksminga rotavirusinių infekcijų profilaktikos priemonė – gerosios pieno rūgšties bakterijos, vadinamieji probiotikai. Jos padeda ir susirgus – vartojant probiotikus viduriuojama vidutiniškai viena diena trumpiau“, – sako V.Urbonas.
Saugantis rotavirusinių infekcijų didžiausią dėmesį reikia skirti higienai. Taip pat svarbus bendras organizmo atsparumas – skrandžio rūgštingumas, imuninės sistemos stiprumas.
Pasak V.Urbono, probiotikus tikslinga pradėti vartoti vos tik prasideda viduriavimas. Kaip pagalbinė priemonė jie skiriami ir ligoninėse Lietuvoje, gydant užsikrėtusiuosius virusinėmis žarnyno infekcijomis.
„Gerosios bakterijos efektyvios ir šių susirgimų profilaktikai“, – pastebi gydytojas. Pavyzdžiui, yra atliktas tyrimas vaikams, kurie į ligonines būdavo paguldomi dėl kitų susirgimų. Tyrimas parodė, kad rizika, jog toks vaikas patekęs į ligoninėje esančią didesnę virusų koncentraciją susirgs ūmia diarėja yra 80 proc. mažesnė, jei profilaktiškai vartojamos minėtos bakterijos.
Pasak V.Urbono, taip yra todėl, kad probiotikai žmogaus organizmui turi dvejopą poveikį: trofinį ir imuninį. Trofinis probiotikų veikimas tas, kad probiotikai išskiria trumpos grandinės riebalų rūgštis, jos yra svarbi energetinė medžiaga storosios ir plonosios žarnos ląstelėms, kad jos galėtų gerai funkcionuoti.
Imuninis veikimas pasireiškia tuo, kad probiotikai skatina žmogaus imunines ląsteles gaminti medžiagas, kurios slopina virusų dauginimąsi ir palengvina jų pašalinimą iš organizmo. Reguliariai vartojant probiotikus, jie patys prisitvirtina prie žarnyno epitelio ląstelių ir neleidžia prisikabinti ligų sukėlėjams, taip apsaugodami nuo susirgimo.
Pasak V.Urbono, profilaktiškai nuo rotavirusinių infekcijų taip pat galima pasiskiepyti.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas rotavirusinėmis infekcijomis turi tendenciją didėti – paskutiniais metais kasmet užregistruojama 3-4 tūkstančiai šios infekcijos atvejų. Rotavirusinės infekcijos protrūkiai vidutiniškai sudaro apie trečdalį visų žarnyno infekcinių ligų protrūkių.
