Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Rudeninė užduotis: kaip sustiprinti imunitetą?

Šiais metais jau rugsėjį užfiksuoti pirmieji gripo atvejai, prasidėjo ir peršalimo ligų sezonas. Tačiau jau seniai pastebėta, kad vienų žmonių organizmas ligoms atsparus net didžiausių epidemijų metu, o kiti suserga labai greitai. Tai lemia žmogaus imuninė sistema ir jos gebėjimas kovoti su virusais.
Imunitetą stiprinti reikia jau dabar.
Imunitetą stiprinti reikia jau dabar. / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Didžiausiu rudens iššūkiu tampa imuniteto stiprinimas, apie tai „15min“ kalbėjosi su Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) klinikinės imunologijos ir alergologijos sektoriaus vadove prof. Brigita Šitkauskiene.

Pasak specialistės, žmogaus imunitetas susiformuoja dar motinos įsčiose. Vėliau, organizmui augant, iš motinos gautas imunitetas išsenka ir palaipsniui formuojasi individuali imuninė sistema, kurios pagrindinė funkcija – atskirti svetimą organizmo struktūrą nuo savos, ir ją sunaikinti.

Kaip pasakojo prof. B.Šitkauskienė, skiriamas bendrasis ir gleivinių imunitetas. Pastarąjį nuolat veikia maistas, mikrobai, virusai ir kiti išoriniai veiksniai, todėl gleivinių imuninė sistema turi nuolat „ginti“ kvėpavimo takus, burną, skrandį nuo žalingų virusų ir bakterijų bei slopinti imunitetą, kai jis ima kovoti su mums naudingais antigenais. „Manoma, kad tam tikros infekcijos turi savo pamėgtas vietas žmogaus organizme, todėl vieni žmonės dažniau serga kvėpavimo takų ligomis, tokiomis kaip sloga ar bronchitu, kiti – gastritu ar dar sunkesnėmis ligomis“, – teigė medikė.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Prof. Brigita Šitkauskienė
Prof. Brigita Šitkauskienė

Pasak jos, jei žmogus du ar daugiau kartų per metus serga plaučių uždegimu, nuolat kartojasi burnos gleivinės uždegimai, pūlingi ausų, nosies ir gerklės ar odos uždegimai, žarnyno infekcijos, o paskirtas gydymas neduoda laukiamų rezultatų, būtina pagalvoti apie galimus imuninės sistemos veiklos sutrikimus.

Didžiausi priešai – nuovargis ir stresas

Pasak prof. B.Šitkauskienės, minėtus sutrikimus gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos tarša, radioaktyvios medžiagos, esančios aplinkoje arba naudojamos kai kurių ligų gydymui, onkologinės ligos, nuolatinis stresas, sunkios ar ilgalaikės infekcijos, išsekinančios imuninę sistemą, mitybos sutrikimai. „Imunitetą alina alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas, besaikis kofeino turinčių produktų vartojimas. Prie to prisideda ir nuolatinis pervargimas bei nevisavertė mityba. Dėl visų minėtų priežasčių silpnėja organizmo atsparumas infekcijų sukėlėjams, todėl susergama“, – paaiškino medikė.

Anot B.Šitkauskienės, artėjant peršalimo ligų laikotarpiui labai pavojinga badauti, laikytis svorį mažinančių dietų, nes per dieną su maistu gaunant mažiau nei 1200 kcal, silpnėja imunitetas, o pirmiausia prieš peršalimo ligas neatsilaiko nusilpę ir nutukę asmenys.

Preparatus reikia vartoti protingai

Norint sustiprinti imunitetą patariama vartoti daugiau vitamino C, kurio organizmas gauna iš citrusinių vaisių, kivių, juodųjų serbentų, žalialapių daržovių, bulvių ar saldžiųjų pipirų. Šis vitaminas apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio, padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina jų eigą. Imuninės sistemos stiprinimui reikalingas ir vitaminas E, beta karotinas, cinkas, selenas. Vitamino E gausu migdoluose, riešutuose, saulėgrąžų sėklose, bulvėse, aliejuje, kviečių gemaluose, avokaduose.

Tačiau medikė įspėjo, kad piktnaudžiavimas įvairiais vitaminų kompleksais imuninę sistemą gali ir nualinti. „Ilgą laiką vartojant vitaminus ir mikroelementus ar kitus preparatus, įskaitant homeopatinius ar cheminius imunostimuliatorius, slopinamas imuninės sistemos savarankiškumas. Todėl rekomenduojama šiuos preparatus naudoti protingai – adekvačiais kursais, pasitarus su gydytoju ir tik tuomet, kai didėja peršalimo ligų rizika arba yra nusilpusio imuniteto požymiai“, – teigė imunologė.

Be to, anot prof. B.Šitkauskienės, besaikis imunostimuliatorių vartojimas gali lemti pripratimą prie jų, o kartais net sukelti komplikacijas. „Pavyzdžiui, suvartojus per daug vitamino C, gali sutrikti virškinimas, susidaryti akmenys inkstuose. Esant vitamino A pertekliui, ima slinkti plaukai, padidėja kaulų trapumas ir net plaučių vėžio rizika. Cinko perteklius sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą“, – neigiamas pasekmes vardijo medikė.

Kada prireiks skiepų

Net ir tiems, kurie nuosekliai stiprina imunitetą, artėjant epideminių ligų sezonui kyla klausimas, ar verta skiepytis, ar pasikliauti savo imunine sistema. „15min“ kalbinta gydytoja teigė, kad apie skiepų būtinybę sprendžiama kartu su gydytoju, tačiau kasmet skiepytis rekomenduojama asmenims, kurie turi padidintą riziką gripo komplikacijoms.

„Pagal tarptautines rekomendacijas kasmet nuo gripo patariama skiepyti vaikus iki 5 metų ir vyresniems kaip 65 metų asmenims. Taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis (cukrinis diabetas, širdies, kraujagyslių ligos ir pan.) bei tiems, kuriems yra imuniteto nepakankamumas. Skiepytis turėtų ir moterys, kurių nėštumas bus gripo sezono metu, mažus vaikus prižiūrintys asmenys bei dirbantys dažnai žmonių lankomose vietose. Visais kitais atvejais spręstina individualiai“, – teigė medikė ir pridūrė, kad tinkamiausias laikas skiepams nuo gripo yra spalio ir lapkričio mėnesiai.

Kaip stiprinti imunitetą

– Pasitarus su gydytoju vartoti vitaminą C ir kitus imunitetą tonizuojančius preparatus.
– Tinkamai maitintis. Vartoti maisto produktus, kuriuose yra pakankamai mikroelementų, ypač vario ir cinko. Stengtis suvalgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių.
– Imuniteto stiprinimu užsiimti kuo anksčiau, o ne atėjus „ligų sezonui“.
– Grūdintis. Ypač tinka vandens procedūros ir fizinė veikla gryname ore.
– Dažnai plauti rankas. Tai pirmas ir lengviausias būdas atsikratyti žalingų mikrobų.
– Artėjant virusinių ligų epidemijai pasiskiepyti.

 Imunitetą stiprinantys preparatai
 PrivalumaiTrūkumai
Česnakinės daržovės
(svogūnai, česnakai)
 
Gydo ir didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, naikina daugelį bakterijų ir grybelių.Gali dirginti virškinamojo trakto gleivinę, todėl sergantiems skrandžio, žarnyno, kepenų ir inkstų ligomis geriau nevartoti.
Vitaminas C (citrusiniai vaisiai, petražolės, erškėtuogės, kivi, vitamino C tabletės)Didina organizmo atsparumą įvairioms, ypač kvėpavimo takų, infekcinėms ligoms.Skiriasi per inkstus, todėl didėja druskų ar akmenų susidarymo rizika. Gali dirginti skrandžio gleivinę. 
Greipfrutų sėklų ekstraktasNatūralus antibiotikas, veikia daugelį bakterijų, grybelių ir virusų.

Gali sukelti alergines reakcijas.

Preparatai su ežiuolės ekstraktuPriverčia žmogaus imunines ląsteles kovoti su bakterijomis ir virusais. Malšina uždegiminius procesus. Padeda sumažinti infekcinės ligos trukmę, sunkumą.Nerekomenduojama vaikams iki 7 metų.
Alavijų sultysDidina organizmo atsparumą infekcijoms, pasižymi tonizuojančiu, priešuždegiminiu poveikiu, padeda atsistatyti nusilpusiam organizmui.Ne visi vienodai greitai pajunta poveikį. Negalima vartoti menstruacijų, nėštumo metu, esant vidiniams kraujavimams. Nerekomenduojama vaikams iki 12 metų.
Preparatai su ženšeniu
 
Padeda organizmui kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais.Vartojant ženšenį ilgiau kaip 3 mėn. rekomenduojama daryti 10 dienų pertrauką. Nepatariama vartoti susirgus ūminėmis infekcinėmis ligomis, hipertonine liga, vaikams iki 16 metų.
ImbierasNaikina bakterijas, neutralizuoja virusus, kol jie dar nespėjo išplisti, neleidžia išsivystyti antrinėms bakterinėms infekcijoms. „Šildo“ organizmą iš vidaus.Kartais pasitaiko virškinamosios sistemos sutrikimų, sukeliamas rėmuo ar sudirginama burnos gleivinė.
Medus, bičių pikis, žiedadulkių produktaiNaikina bakterijas ir grybelius, gydo nuo kosulio, kvėpavimo takų uždegimo.Gali pasireikšti alergija. Atsargiai turi vartoti viršsvorio turintys asmenys. Dideli medaus kiekiai gali pažeisti kasos funkciją. Sergantieji cukriniu diabetu, medų gali vartoti tik leidus endokrinologui.
Imuninę sistemą tonizuojančios arbatos (ežiuolės, ženšenio, čiobrelių, šeivamedžio, vingiarykštės)Išvaro šlakus ir toksinus, užkerta kelią infekcijoms, mažina neigiamą streso poveikį.Turi būti vartojamos nuosekliai, kaip nurodė gydytojas, nes netinkamai vartojant gali nebeveikti. Gali turėti šalutinį poveikį, jei yra vartojamos kartu su kitais vaistais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?