Pasak gamintojų, naudojant šiuos produktus visai paprasta apsiginti nuo sveikatai pavojingų spindulių, nes priemonės su UVB/UVA filtrais „sugeba“ viską, išskyrus pačios užsitepti ant kūno. Ir vis dėlto mokslininkai skelbia pavojų: melanomų daugėja visame pasaulyje! Kur šuo pakastas?
Puiku, bet...
Esate tai dariusios ne kartą: pasitepusios apsaugine priemone valandėlę kitą lepinotės saulės vonia, vaikštinėjote vandens telkinio pakrante, maudėtės, žodžiu, fantastiškai leidote laiką nesukdamos galvos dėl UV.
Dėl pastarųjų atsisakyti tokio malonumo? Pirma, švininės mūsų rudens ir žiemos spalvos paverčia saulutę itin geidžiamu dangaus kūnu; antra, ausyse skamba medikų žodžiai apie vitamino D, kurio gamybą žmogaus organizme stimuliuoja spinduliai iš aukštybių, naudą; trečia, paisydamos medicinos atstovų patarimų, stropiai tepatės viskuo, kas tik turi SPF; ketvirta, nešiojate galvos apdangalus... Lyg ir nėra ko baimintis, kad jūsų kūne vyksta pakitimai, kurie po keliolikos metų gali išlįsti paviršiun odos naviko pavidalu.
Deja, ir šiame nepriekaištingame scenarijuje kyšo Achilo kulnas: mes paprasčiausiai netinkamai naudojame priemones, kurios gali apsaugoti.
Kai SPF 50 = SPF 5
Specialistai patikrino, kokie kremų nuo UV kiekiai atsiduria ant paplūdimių mėgėjų odos, ir savo stebėjimus aprašė žurnale „The Journal of Dermatology“. Eksperimento dalyviai dviejuose Europos kurortuose karštą vasaros dieną naudojo produktus, į kuriuos buvo įmaišyta fluorescencinių dažų, – iš jų švytėjimo labai gerai matėsi, kurie odos plotai buvo patepti priemone, o kuriems nekliuvo. Paaiškėjo, kad žmonės ne tik paliko „nuogas“ sunkiau prieinamas arba akims nematomas zonas, kaip antai: viršutinę nugaros dalį, ausis, ruožus palei plaukus ir drabužius, bet ir padengė savo kūnus daug plonesniu kremo sluoksniu nei reikėtų. Dalis pasitenkino viso labo 10 proc. ar dar mažiau rekomenduojamo kiekio! Deja, tenka daryti išvadą, kad dauguma iš mūsų niekada nesusikuria apsaugos, nurodytos produkto etiketėje, nes geriausiu atveju išnaudoja tik 60 proc. tam reikalingos jo dozės.
Atrodytų, problemos turėtų nebelikti naudojant priemones su stipriu saulės filtru, pavyzdžiui, SPF 50. Tačiau akivaizdu, kad ir toks filtras ne ką padės, jei iš taupumo ar nežinojimo užsitepsime tik 10 proc. reikalingo kremo kiekio, nes tokiu atveju SPF 50 prilygs SPF 5.
Tegu jūsų neklaidina skaičiai, rašomi šalia SPF. Jie reiškia, kiek kartų ilgiau su apsauga nei be jos galite būti saulėje. Pavyzdžiui, jei esate šviesios odos ir įdegate per 10 minučių, pasitepusios priemone su SPF 15 galėsite išbūti saulėje daugiau ar mažiau saugiai 150 minučių.
Jeigu taip – gaminkite priemones su SPF 150! Tada net ir didžiausias lengvabūdis, saulėkaitoje akimirksniu virstantis vėžiu, bent kokią valandžiukę bus apsaugotas! Bet „šimtininkų“ nei vaistinėse, nei parduotuvėse nesimato. Viena iš priežasčių, kodėl SPF stiprumas, nurodomas ant etikečių, yra ribojamas, štai kokia: gamintojams atsiranda galimybė teigti, kad toks produktas garantuoja apsaugą visą dieną, – ir klaidinti vartotojus. Kita vertus, dideli skaičiai ir be reklamos sukuria įspūdį, kad kremas – kaip šarvas. Kyla mintis, ypač maloni mėgstantiems ekonomiją, kad, tarkim, kremas su SPF 50 – labai saugus ir skalsus. Tačiau ir viena, ir kita prasilenkia su tikrove. Štai kodėl kai kuriose šalyse, kaip antai JAV ir Australijoje, neleidžiama nurodyti didesnio SPF nei 30+.
Bet pagrindinė kliūtis kuriant produktus su itin stipriais filtrais – jų sudėtis. Reikėtų pridėti tiek cheminių ir/arba mineralinių komponentų, sulaikančių UV, kad pasidarytų neįmanoma pagaminti kremų ir pienelių, kurie būtų ir malonūs odai, ir nepastebimi.
Kurį kremą pasirinkti?
Apsauginės priemonės skiriasi ir sudėtimi, ir gynybos nuo UV būdais.
Kremuose, turinčiuose mineralinius, arba fizinius, filtrus, gali būti cinko, titano, geležies, magnio oksidų, kaolino, talko. Jie padengia odą plėvele, kuri atspindi ir išskaido UV. Šie filtrai blokuoja ir UVA, ir UVB. Ypač rekomenduojami ten, kur UV spinduliavimas labai intensyvus, tarkim, paplūdimy, kalnuose ir pan. Moterims, kurioms nepatiko mineraliniai kremai dėl to, kad ant odos jie matomi, vertėtų pamėginti naujos kartos gaminius su titano dioksido ir cinko oksido mikroninėmis dalelėmis – regis, šie tokių nepatogumų kaip anksčiau nebekelia.
Kremuose, turinčiuose cheminius filtrus, yra organinių junginių, kurie ne atspindi, bet sugeria ir UVA, ir UVB. Dėl to spinduliai neprasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Vienas šių produktų minusų – sudedamųjų dalių, atsakingų už apsaugą, nestabilumas: antai veikiant saulei per 15 minučių suskyla 36 proc. avobenzono, saugančio nuo UVA spektro. Taigi šie kremai gerai gina tik nuo UVB, o kaip saugo nuo UVA – dievai žino, – įvertinimo metodikos dar nėra. Kitas jų trūkumas, palyginti su mineraliniais, – dažniau kylančios alerginės reakcijos. Beje, cheminių kremų etiketėje nurodomas ne tik jų veikimo laikas, bet ir kiek sugeria UVB. Tarkim, priemonė su SPF 15 sugeria apie 92 proc., su SPF 30 – apie 97 proc.
Tegu jūsų neklaidina skaičiai, rašomi šalia SPF. Jie reiškia, kiek kartų ilgiau su apsauga nei be jos galite būti saulėje. Pavyzdžiui, jei esate šviesios odos ir įdegate per 10 minučių, pasitepusios priemone su SPF 15 galėsite išbūti saulėje daugiau ar mažiau saugiai 150 minučių. Tačiau neapsigaukite: antrą kartą užsitepusios kremo, negalėsite kepintis dar tiek pat! Jei norite ilgiau mėgautis saulės voniomis, kitą sykį naudokite priemonę su stipresniu SPF. Tačiau kad ir koks būtų SPF, specialistai primygtinai pataria bent kartą per dvi valandas iš naujo pasitepti, ypač jei smarkiau prakaituojate, po maudynių, apsitrynus rankšluosčiu.
Visi ultravioletiniai spinduliai nesaugūs! Tačiau SPF ženklinimo sistema, jei ją išmanai, padeda išvengti to, ką jie gali sukelti. Ji, beje, buvo sukurta pirmiausia turint galvoje žalą, kurią padaro UVB.
Kiek bus 2 miligramai?
Įrodyta, kad 1 cm2 turi tekti 2 mg apsauginės priemonės. Tačiau kyla klausimas: o kaip žinoti, kad nepašykštėjote kremo kiekvienam savo kvadratiniam centimetrui?
Mintį, kad vasarą galima apsieiti be kremų su apsauga nuo UV, iš galvos reikėtų išmesti kaip labai neprotingą. Ypač apdairios turi būti šviesiaodės – ne tik paplūdimy, bet ir kasdien.
Paprastai teigiama, kad viso kūno apsaugai reikia apie 30 ml kremo. Jei dabar pagalvojote, kad tai pernelyg abstraktus patarimas, nes skiriamės dydžiu ir pločiu, galite pasinaudoti 11 dalių metodu. Jo idėja tokia: būtent į tiek dalių galima suskirstyti žmogaus kūną turint omeny, kad kiekviena iš jų padengta 9 proc. bendro odos ploto. Šio metodo autoriai siūlo ant smiliaus ir didžiojo pirštų išspausti kremo juosteles ir tuo kiekiu patepti kiekvieną odos dalį. Tačiau tai padarysite tik tuo atveju, jei naudojate kremą, o ne pienelį ar aliejų. Taigi universalesnis, matyt, būtų ne dviejų pirštų, bet metalinio dangtelio (tokiu uždaromas alus ir gaivieji gėrimai) būdas.
Dangtelio metodas
Čia nurodomi kremo kiekiai, apskaičiuoti vidutiniam žmogui. Tokiame dangtelyje telpa apytikriai 3,3 g (3 300 mg) apsauginės priemonės. Štai kam ir kiek reikia:
♦ veidui, kaklui – pusės dangtelio;
♦ kiekvienai rankai – po 1 dangtelį;
♦ nugarai, priekiui, kojoms – po 2 dangtelius.
Trečdalio taisyklė
Jei abejojate, ar gerai dozuojate apsauginį kremą, pasinaudokite trečdalio taisykle: mintyse triskart sumažinkite turimo produkto SPF stiprumą (žinoma, jei yra ką mažinti) ir apskaičiuokite jo veikimo laiką.
A la garsenybė
Mintį, kad vasarą galima apsieiti be kremų su apsauga nuo UV, iš galvos reikėtų išmesti kaip labai neprotingą. Ypač apdairios turi būti šviesiaodės – ne tik paplūdimy, bet ir kasdien. Kad lengviau nustatytumėte savo odos tipą ir pavojų kaitinantis saulėje, pasinaudokite Didžiosios Britanijos labdaros organizacijos „Vėžio tyrimai“ parengta lentele, kurioje išvardytos šviesios odos savininkės – žvaigždės. Joje nurodomą UV indeksą (UVI) Lietuvoje vasaros mėnesiais galima sužinoti internetinėje svetainėje www.meteo.lt, jis skelbiamas per kai kuriuos TV kanalus. UVI parodo saulės intensyvumą konkrečią dieną ir kokios apsaugos reikia. Labiausiai šio indekso turi paisyti itin šviesaus ir šviesaus gymio žmonės. Jiems geriau netgi viršyti statistinius reikalavimus.
UVI 0–2 – žemas. Reikia minimalios apsaugos (gali būti skrybėlė).
UVI 3–5 – vidutinis. Skrybėlė, akiniai, kremas su ne mažesniu kaip SPF 20.
UVI 6–7 – aukštas. Apsauga – ta pati kaip UVI 3–5 atveju, 11–15 val. geriau būti pavėsyje.
UVI 8–10 – labai aukštas. Verčiau į lauką neiti.
UVI 11+ – ekstremalus.
Įžymybių odos tipas
Kada turite pasirūpinti ypač gera apsauga tarp 11 ir 15 val.
 |
| Nicole Kidman |
I tipas. Oda ypač šviesi, strazdanota, akys mėlynos, pilkšvos, plaukai šviesūs, rausvi. Sunkiai įdega, nudega (atsiranda pūslės).
Tokią odą turi: Renee Zellweger, Gwyneth Paltrow, Nicole Kidman.
Kai UVI daugiau kaip 2.
II tipas. Oda šiek tiek tamsesnė, retos strazdanos, plaukai šviesūs arba rudi, akys mėlynos, pilkos, žalios. Įdega silpnai, didelis polinkis nudegti.
 |
| Victoria Beckham |
Kai UVI 3 ir daugiau.
Tokią odą turi: Sienna Miller, Jennifer Aniston, Victoria Beckham.
Verta įsidėmėti
♦ Jei neišnaudojote apsauginių kremų, nelaikykite jų kitiems metams. Labai tikėtina, kad jų, ypač cheminių, komponentai, ginantys nuo UV, bus praradę savo galias.
♦ Visada laikykitės naudojimo instrukcijos, nurodytos etiketėje. Daugelį kremų reikia teptis iš anksto, dar namie, o ne nusimetus drabužius paplūdimy. Odos biopsija rodo, kad UV ląstelėms pakenkia du kartus greičiau nei oda paraudonuoja.
♦ Jeigu turite jautrią odą, rinkitės kremus su mineraliniais filtrais, nes jie geriau toleruojami.
♦ Kai kepina saulė, vien apsauginiais kremais nepasikliaukite. Vilkėkite T formos marškinėlius, galvą pridenkite šviesia skrybėle plačiais kraštais, akis – gerai prie veido priglundančiais tamsiais akiniais su UV filtru.
♦ Kai UVI 7, pakanka ir pusvalandžio, kad nudegintumėte odą, jei esate tokia šviesi kaip Gwyneth Paltrow ar Renee Zellweger.
♦ Neapgaudinėkite savęs: jei nesimato odos nudegimo požymių, dar nereiškia, kad neprisidarėte bėdos. Nesaugant odos UV spinduliai kaskart veikia gilesnius jos sluoksnius, o rezultatai gali išryškėti ateityje. UV ne tik pažeidžia ląsteles, bet ir griauna organizmo savireguliacijos mechanizmus – dėl to ląstelės su defektais ima kauptis.
♦ Geresnei apsaugai dermatologai ragina naudoti plataus spektro priemones bent jau su SPF 15 ir pataria prieš perkant įsitikinti, kad jose yra komponentų, saugančių nuo UVA: benzfenono, oksibenzono, sulisobenzono, titano dioksido, cinko oksido, avobenzono, arba Parsol 1789. Iš UV kiekio, pasiekiančio Žemės paviršių, apie 94 proc. yra UVA ir 6 proc. UVB.
♦ Nepakanka turėti saulės vonioms skirtų priemonių. Kasdienis kremas su apsauga nuo UV – taip pat būtinybė.
Pasinaudota tinklalapiais www.odosnavikai.lt, www.dermatology.cdlib.org.
