Vardas, pavardė: Ruslanas Kirilkinas.
Gimimo data, vieta: 1983 10 27, Telšiai. 26 m.
Šeima: apie tėvus Ruslanas nieko nepasakoja; savo šeima jis vadina močiutę Zinaidą, dar mokykloje besimokančius brolį Artiomą ir seserį Viktoriją bei Visagine gyvenančią, šeimą jau sukūrusią vyresnėlę Oksaną.
Šeiminė padėtis: išsiskyręs.
Pasiekimai: tris kartus buvo dainų konkurso „Dainų dainelė“ laureatas; dalyvavo ir laimėjo ne vieną respublikinį muzikantų konkursą; sėkmingai pasirodė Suomijos projekte „Idol“; 2008 m. pabaigoje nugalėjo LNK „Muzikos akademijoje“.
Ruslanai, klok visas naujienas. Kas dabar vyksta Tavo gyvenime?
Daug visko nutiko. Reikšmingi įvykiai, susiję su dabar jau buvusiu mano vyru Jarmo, prasidėjo maždaug prieš metus. Aš kalbu apie skyrybas.
Kalbėkime tiesiai šviesiai. Santykiai su vyru Jarmo pašlijo seniai?
Taip, bet paskutinį tašką, prieš pat 2009–ųjų šv. Kalėdas, mes padėjome drauge. Vienas kitam padovanojome štai tokias kalėdines dovanėles (šypteli). Viskas brendo jau seniai. Dėl skyrybų nekaltinu nei savęs, nei Jarmo. Manau, kad jam sunkiau buvo gyventi su manimi nei man su juo.
Kodėl?
Aš Jarmo pasakiau, kad pas jį į Suomiją negrįšiu ir ten negyvensiu. Paaiškinau, kad liksiu Lietuvoje ir čia dirbsiu. Iš pradžių jis su tuo taikėsi, nes žinojo mano istoriją, skandalus, sunkų kabinimąsi į gyvenimą ir tai, kaip man svarbu yra dainuoti, būti scenoje. Jei tiesiai šviesiai – aš nesugebu suderinti santuokos, santykių ir darbo. Negaliu muzikos pavadinti savo darbu, man ji yra tiesiog gyvenimas.
Vis dėlto vietoj santykių su vyru Tu pasirinkai muziką. Nemanai, kad pasielgei per daug egoistiškai?
Turbūt egoistiškai... Kai buvau jaunas ir nepatyręs, visada bijojau išreikšti save, būti savimi, tačiau dabar manau, kad laikas tiksi greitai. Muzikuoti buvo didžiausia mano svajonė. Jei asmeninis gyvenimas maišo šiam tikslui pasiekti... Nežinau, galbūt esu ligonis, galbūt kitiems atrodys, kad aš malu š..., bet man dar viskas priešakyje – dar turiu laiko.
Sakyk, kaip įvyko Tavo ir vyro skyrybos? Į atlapus vienas kitam nekibote? O gal tiesiog verkėte ir nieko nekalbėjote?
Tai brendo labai seniai. Tikėjau, kad dar viskas pasikeis. Kai patyriau kojos traumą, atsirado daug laiko apmąstymams, man buvo šiek tiek pavažiavęs stogas, nenorėjau nieko matyti.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Ruslanas Kirilkinas ir Jarmo Skonas |
Ar išsiskyrėte oficialiai?
Taip. Mus su Jarmo jungė sutartis, kuri dabar nutraukta abiejų susitarimu.
Kaip pasidalijote bendrą turtą? O gal tokio nebuvote užgyvenę?
Mano daiktai iki šiol liko ten. Nežadu jų pasiimti. Tiesa, Jarmo pasakė, kad namai, kuriuose jis gyvena, visą laiką bus ir mano namai. Mes likome daugiau nei draugai...
Kai tarėmės dėl šio interviu, Tu tikinai neva niekada niekam netvirtinęs, kad esi gėjus. Kodėl tai akcentuoji?
Juk iš tiesų niekada nesakiau, kad aš esu gėjus. Savęs nepriskiriu nei prie metroseksuaų, nei prie gėjų ar biseksualų. Visi matė, jog galiu bučiuotis ir su moterimi. Paauglystėje turėjau daug merginų, su kuriomis mylėjausi. Daugelis tų mergaičių mamų tikėjosi, kad į žentus gaus puikų vyrą (juokiasi)... Santykiai kuriami su žmogumi, o ne su jo lytimi.
Ar galėtumei sukurti šeimą su mergina?
Taip, aš galėčiau ir įsimylėti, ir vesti, juk anksčiau mylėjau merginą. Bet ar man to reikia? Dabar man svarbiausia daug dirbti.
Vadinasi, nenori jokių intymių santykių nei su vyrais, nei su moterimis?
Aš save taip nubausti noriu. Esu sadomazochistas. Vieni žmonės savęs gaili, o man patinka save bausti (juokiasi).
Beje, daug žmonių netiki, kad Tu esi gėjus, ir mano, kad visa tai yra neva savireklama. Kaip tai pakomentuotumei?
Ir aš girdėjau tokių kalbų, tačiau tai nediskutuotinas klausimas...
Žinai, po kojos traumos Tu kardinaliai pasikeitei. Gal Tau kas nors su ramentais gerai trinktelėjo per galvą?
Taip daug kas sakė (juokiasi)! Aš tam pritariu! Tris mėnesius nieko neveikiau, tik buvau su savimi, skaičiau knygas, naršiau internete. Viską išvydau kitomis akimis. Kojos trauma buvo labai laiku, nes nežinau, kur šiuo metu būčiau nuskriejęs. Per kojos gijimo laikotarpį pakito mano prioritetai.
Ar galima sakyti, kad dabar, kai išsiskyrei su vyru, draugausi su merginomis?
Aš esu laisvas žmogus, neatmetu tokios galimybės. Tiesą pasakius, tarp mano bičiulių yra kur kas daugiau merginų nei vaikinų. Galima paskaičiuoti, kas turi daugiau šansų... Jei atvirai, kad pamirščiau skyrybas ir blogas emocijas, šiuo metu atsirado labai daug norinčių man padaryti įvairių atpalaiduojamų terapijų, visaip mane pamaloninti...
Juk supranti, kaip tokios „terapijos“ dažniausiai baigiasi? Paprastai po devynių mėnesių matosi rezultatas...
Oi, ne! Apie vaikus aš tikrai negalvoju. Man tai per daug skaudi tema dėl mano paties vaikystės. Gražu, kas augina vaikus, kas gali jiems kažką duoti. Aš vaikams nieko negalėčiau duoti.
„Savęs nepriskiriu nei prie metroseksualų, nei prie gėjų ar biseksualų. Visi matė, kad galiu bučiuotis ir su moterimi. Paauglystėje turėjau daug merginų, su kuriomis mylėjausi.“
„Eurovizijoje“ dainuotų apie gėjus?
Ruslano akys dega, kai kalba pakrypsta apie „Eurovizijos“ dainų konkursą. Šiuo metu tai yra vienas iš svarbiausių dainininko siekių. „Aš esu kupinas energijos, noro. Turiu puikią idėją, kurią įgyvendinome su Stano (dainininku ir prodiuseriu Stanislovu Stavickiu – aut. past.). Galiu drąsiai pasakyti, kad kol kas nė viena konkursui pateikta daina neprilygsta manajai. Mūsų idėja nebuvo menas, tikslas parodyti unikalius balsus. Svarbiausia, kad daina lengvai įsimintų. To ir pasiekėme! – džiaugiasi Ruslanas. – Kūrinys yra su politiniu prieskoniu ir skambia žinute visai Europai, kaip mes gyvename Lietuvoje. Negaliu pasakyti, kad tai tik daina apie seksualines mažumas. Viskas labai subtilu. Nenorime perlenkti lazdos. Tikimės žmones papirkti nuoširdumu, atvirumu. Nebus nei aptemptų džinsų, nei margaspalvių vėliavų. Viską atskleis dainos tekstas. Tiesa, kūrinys bus atliktas anglų kalba. Neslėpsiu – aš labai noriu nuvykti į šių metų „Eurovizijos“ sostinę Oslą. Lietuvos atrankoje dalyvauju tam, kad laimėčiau.“
