Pačiam Ruslanui sėkmė nėra vien tik maloni. Anot jo, taip yra todėl, kad kuo žmogui labiau sekasi, tuo daugiau pavydo aplink ir tuo daugiau žmonių, norinčių užkirsti kelią į sėkmę. „Tai labai jaučiama ir labai sunku atlaikyti tokį spaudimą“, – prisipažino vaikinas portalui 15min.lt.
Kalbi apie kolegas?
Taip. Iš kolegų, iš aplinkinių. Aišku, viską galima atlaikyti. Tokie dalykai tik užgrūdina žmogų ir paskatina eiti pirmyn.
Kaip manai, kodėl tau sekasi?
Labai sunku kalbėti apie tai, kodėl man sekasi. Dalyvauju tokiame projekte, kur visi esame individualūs, dainuojame skirtingą muziką ir kur visi gabūs.
Važiuodamas čia tikrai nesitikėjau to, kas dabar darosi. Iš tikrųjų šį iššūkį priėmiau kaip dar vieną gyvenimo išbandymą. Tikrai buvo sunku perlipti save, bet tai padariau ir šitas projektas mane dar labiau sutvirtino kaip žmogų, kaip asmenybę, įgavau pasitikėjimą savimi. Po savo skandalingos praeities buvau visiškai sugniuždytas, o svajonės muzikuoti, dainuoti – sugriautos. Dėl to teko net emigruoti, kita vertus, nebėgau nuo savęs, o tapau meilės emigrantu. Kai gavau pasiūlymą čia dalyvauti, negalvojau apie pliusus ar minusus, tiesiog atvažiavau ir kaskart dainuodamas stengiuosi tai daryti kuo geriau, kuo įvairiau. Šitas projektas yra mokykla ir man labai daug davė.
Kartais pagalvoju, pamąstau, kodėl man taip sekasi ir ar tikrai esu to vertas. Sunku kalbėti apie savo pranašumus, pliusus ir minusus. Manau, galiu pasakyti, kad esu talentingas žmogus, bet tobulumui ribų nėra.
O ar turi kokių nors taisyklių, principų, kuriais vadovaujiesi gyvenime ir scenoje?
Daugelis sako, kad scena yra teatras, kad reikia vaidinti, apvaidinti. Bet aš manau, kad vienintelis raktas į sėkmę – išlikti savimi. Jei daina apie vasarą – gali šypsotis, jei apie skausmą – gali ašarą nubraukti, bet jeigu tu to neišgyveni, žiūrovas tai mato. Manau, profesionalus atlikėjas turi išgyventi kiekvieną dainą.
Galbūt turiu daugiau gyvenimo patirties ir ją pritaikau dainoms. Ir šiaip galiu kitaip viską matyti. Nors dažnokai tenka dainuoti žinomus kūrinius, vis dėlto dalyvaujame komerciniame projekte, kuriame reikia išbandyti viską. Daina gali būti nemiela, bet turi ją prisijaukinti ir išgyventi.
Kaip pats sakai, dalyvauji komerciniame projekte. Ar turi kokių nors gudrybių ar nusistatymų, kaip bendrauti su žiniasklaida?
Manau, šiuo metu tiek žiniasklaida man reikalinga, tiek aš jai. Kiekviename darbe tiesiog turi gerbti vienas kitą. Manau, viskas labai priklauso nuo to, kaip nori save pateikti. Be to, kiekvienas žurnalistas turi savo simpatijų ir antipatijų. Nereikia žiniasklaidai pataikauti ar meluoti, nes melo kojos trumpos. Bet geriau nesipykti su žiniasklaida ir nesakyti to, ko nėra. Geriau ko nors nepasakyti nei pasakyti per daug.
Pastaruoju metu daug kas mane kritikuoja, kad per daug kalbu apie asmeninį gyvenimą, bet aš padariau įvadą ir baigiau šitą temą. Viską papasakojau ir dabar žiniasklaida neklausinėja tiek daug apie asmeninį gyvenimą, antrąją pusę. Asmeninis gyvenimas su šiuo projektu neturi nieko bendro. Tai yra mano siekiai, mano karjera, o kas dedasi šeimoje, galima sakyti, yra mano antras gyvenimas.
Yra dalykų, kurių kaip atlikėjas esi pažadėjęs sau nedaryti?
Na, tikrai nelipsiu į sceną girtas (juokiasi). Ne paslaptis, kad atlikėjai prieš pasirodymą išgeria. Visų pirma tai neprofesionalu, o antra – netgi tik šiek tiek išgėrus sunku valdyti balsą. Tiesiog per vieną koncertą gali labai sau pakenkti.
Kokie dar mano nuostatai? Sunku apie tai kalbėti, nes dalyvauju projekte, kuriame tenka dainuoti viską, bet mano muzika nebus tokia, kaip daugumos atlikėjų, kuri bando pataikauti publikai. Nes vėlgi – publika jaučia ir mato. Mano muzika bus artima mano išgyvenimams, manau, daugelis žmonių joje atras daug panašumų. Tikrai nepataikausiu publikai, nes dauguma vertina individualumą ir tai, kad atlikėjas yra tas, kas yra iš tikrųjų.
Dauguma man pavydi drąsos – kaip jis čia taip šneka, kaip jis drįsta kalbėti apie tokius dalykus? Bet aš augau su ta mintimi, kad man tikrai nesvarbu, ką pagalvos kaimynai, mano giminė ar kaip kiti gyvena. Aš turiu savo gyvenimą ir pats už jį atsakau.
Lietuvoje yra daug talentingų žmonių, kad ir toje pačioje „Muzikos akademijoje“. Kaip manai, kodėl jiems nesiseka taip kaip tau?
Manau, vien dainuoti neužtenka. Dainuoti mes galime visi ir daugelis iš projekto dalyvių yra tikrai talentingi. Bet talento savoką sunku apibrėžti. Manau, scenoje nepakanka gero vokalo, geros išvaizdos. Kaip aš sakau – reikia viso bagažo: balso, išvaizdos ir charizmos. Ir ekspresijos, kurią turi ne kiekvienas atlikėjas. Vienam tik užlipus į sceną ir pradėjus dainuoti pradeda bėgioti šiurpuliukai ir negali nustoti žavėtis, o yra žmonių, kurie nuostabiai dainuoja, bet po pirmos dainos pasidaro nuobodu.
Kiek žmonių, tiek nuomonių. Bet daugelis atlikėjų Lietuvoje labai stengiasi įsiteikti publikai, ieško savęs scenoje ir muzikoje – neapsibrėžia ir neapsisprendžia, o dėl to kenčia visa kita. Tačiau netgi ta publika, kuri apie muziką nenusimano, nesupranta, kada atlikėjas nusidainuoja, jaučia ryšį su žiūrovu, jaučia, kai tu išgyveni dainą. Ir tam nereikia muzikinio išsilavinimo. Paprastas žmogelis kartais gali pasakyti daugiau nei muzikos profesionalas...
