Išmokti žaisti golfą ir paneigti mitą, kad tai turtingiems senjorams skirta sporto šaka, Rūta norėjo jau seniai. Tačiau lemtingo žingsnio žengti vis nesiryžo, kol iš artimos bičiulės išgirdo pasakojimą apie sporto virusu mokantį užkrėsti trenerį Donatą Gurnį.
„Treneris man pažadėjo padovanoti problemą. Ir padovanojo!“, – juokavo pašnekovė.
Pats Donatas Gurnys savo naujaisiais auklėtiniais – Pitkauskų šeima, yra labai patenkintas.
„Rūta yra labai atkakli ir užsidegusi. Kol kas jai nebuvo blogo oro – neatšaukė nė vienos treniruotės“, – pasakojo treneris.
Jo teigimu, žaisti golfą Lietuvoje galima tik maždaug septynis mėnesius, todėl sportininkai brangina kiekvieną dieną, praleistą mėginant kuo greičiau bei tiksliau įveikti duobučių kelią.
Akimirkos iš Rūtos Elžbietos Mazurevičiūtės-Pitkauskienės žaidimo golfo aikštyne – galerijoje:
Tam, kad golfo žaidėjas komfortiškai jaustųsi, galima pasirūpinti lietaus, vėjo, uodų ar kitų gamtos reiškinių nebijančia apranga bei avalyne. Pasak D.Gurnio, golfui – 500 metų, todėl per tą laiką šios sporto šakos gerbėjai sugebėjo prisitaikyti prie žaidžiant jų laukiančių iššūkių.
Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė Pitkauskienė apie golfą, norą pažinti ir atkaklumą:
– Kada pirmą kartą susidūrei su šia sporto šaka?
– Išbandyti golfą buvo viena iš mano senų svajonių, kurios įgyvendinimą vis atidėliojau. Tikiu, kad dažnai tam tikrus mūsų apsisprendimus ar pasirinkimus gyvenime lemia atsitiktinumai. Taip mano gyvenime įvyko ir su golfu. Gera mano draugė bekalbant užsiminė, kad pažįsta labai gerą golfo trenerį. Tada dar tik mintyse juokais pagalvojau, kad, matyt, tai ženklas imtis kažko naujo.
Ir… po kelių savaičių drauge su vyru jau stovėjome žaliame golfo lauke! Pati tuo negalėjau patikėti! (šypsosi) Kaip dabar pamenu trenerio žodžius: „jei nori turėti problemų, pradėk žaisti golfą ir net nepastebėsi, kaip jis tave įtrauks ir taps tavo gyvenimo būdu“.
Šiandien baigusi pradinį golfo kursą, įgijusi žalią kortelę, leidžiančią žaisti bet kuriame pasaulio golfo lauke, ir besimokydama pas trenerį, galiu pasakyti, kad tai buvo tikra tiesa! Ir mane džiugina šis gyvenimo posūkis – golfas iš tiesų mane praturtino, išmokė kantrybės, susikaupimo.
Aš dažnai mėgstu, kad viskas būtų padaryta labai greitai – čia ir dabar. Galima sakyti, jog amžinai nenustygstu vietoje. Tačiau golfo lauke vyksta lyg savotiška meditacija. Nėra vietos stresui, neramioms mintims. Nori gero smūgio – atsipalaiduok, atlik techninius dalykus, kuriuos išmokai, ir gėrėkis gražiu rezultatu. Deja, skamba lengviau nei iš tiesų bandant padaryti tą pasigėrėjimo vertą smūgį (šypsosi).
– Kodėl norėjai išmėginti pati?
– Vyrauja stereotipas, kad golfas pensininkų žaidimas ir kad tai tik pasiturintiems prieinama pramoga. Buvo smagu pačiai įsitikinti, kad tai toli gražu tiesos neatitinkantys faktai. Pirmas dalykas – golfas nėra toks jau nuobodus, jėgų nepareikalaujantis sportas.
Mokydamiesi golfo laukuose kaskart nueidavome po mažiausiai 10 000 žingsnių nuo duobutės prie duobutės ir kiekvieną kartą mušant dirba visi tavo kūno raumenys. Taip pat turi vadovautis ir logika, pagalvoti, kur mušti, kaip mušti, atsižvelgti į reljefą, oro sąlygas, kad kamuoliukas atsidurtų kuo arčiau taikinio.
Labai noriu vieną dieną perprasti šiuos niuansus. Nuo pirmos pamokos golfas man pasirodė iššūkio reikalaujantis sportas, kuris taip paprastai nepasiduos perprantamas. O iššūkiai man patinka!
– Kas buvo sunkiausia?
– Sunkiausia buvo perprasti taisyklingo smūgio techniką. Kai treneris pademonstruodavo mušimą, atrodydavo taip viskas lengva ir minkšta. Bet kai pati atsistodavau su lazda prie kamuoliuko ir atlikdavau smūgį, pasijausdavau kaip buratino pusseserė (juokiasi)!
– O kas – lengviausia?
– Klausytis trenerio nurodymų. Deja, ne visada taip paprasta būna juos įgyvendinti, bet aš džiaugiuosi, kad Donatas Gurnys nepraranda tikėjimo mus mokant. Kartais net pati nustembu, kaip paprastai ir lengvai pavyksta išmušti golfo kamuoliuką, o kai dar matai jį skriejantį reikiama linkme… aplanko pasitikėjimas ir noras toliau mokytis ir tobulėti.
– Kuri sporto šaka tavo mėgstamiausia?
– Tokios kaip ir neturiu. Man patinka vis ką nors nauja išmokti, tobulėti. Manau, kad kai geriau išmoksiu golfo žaidimo subtilybes, imsiuosi kitos savo svajonės įgyvendinimo.
– Ar reikėjo įsigyti specialių drabužių? Avalynės?
– Golfe yra tam tikros aprangos etiketo taisyklės, jog negalima žaisti su džinsais, moterims būti su didele iškirpte, labai trumpu sijonu ar vos užpakalį dengiančiais šortais.
Bet nebūtina pirkti specialių tik golfui skirtų drabužių. Aš nesu profesionali žaidėja, bet mėgėja, tad, atsižvelgus į etiketo taisykles, tikrai galiu savo spintoje rasti tinkančių drabužių. Tad be reikalo neišlaidavau, bet prisitaikiau tai, ką turėjau.
