Visai neseniai socialiniame tinkle TV laidų vedėja ir prodiuserė Rūta Mikelkevičiūtė pasidalijo keliomis mintimis, susijusiomis su naujausiomis vaikų auginimo tendencijomis. Viena iš jų – itin radikalus bandymas vaikus apsaugoti nuo šiuolaikinio pasaulio.
Kaip pasakoja R.Mikelkevičiūtė, jai teko asmeniškai susidurti su į muzikos pamoką vaiką atvedusia mama, kuri, pamačiusi jo rankose pliušinį meškutį, žaislą staigiai atėmė. Kaip pasakoja žinoma moteris, vaikas iškart puolė į ašaras, bet labiausiai R.Mikelkevičiūtę nustebino mamos atsakas.
„Vargšas vaikas, matydamas, kaip kiti vaikai glosto pliušinį meškutį, iš nevilties puolė į isteriją. Visi nuščiuvo, tačiau mama buvo negailestinga – meškiukui „ne“. Ji visiems pareiškė, kad lėktuvėliai, mašinėlės ir kiti pramonės pagaminti žaislai žlugdo vaiko kūrybiškumą ir yra smurtas prieš vaiką. Žaisti reikia su tuo, ką pagamino gamta“, – socialiniame tinkle rašė žinoma moteris.
Kaip teigė Rūta, pasiklausiusi tolimesnio pokalbio, ji išgirdo, kad jauna mama kategoriškai pareiškė, jog neskaito vaikams skirtų knygų ir jiems neleidžia žiūrėti televizoriaus. Taip pat niekur nekeliauja – tik tiek, kiek pėstute galima nueiti ir sugrįžti į namus.
„Aš esu prieš mobiliuosius telefonus ir kompiuterius vaikams dar būnant lopšyje, esu prieš kalnus žaislų, bet esu įsitikinusi, kad negalima vaiko ištraukti iš šiuolaikinio pasaulio konteksto, nes kyla klausimas, kas yra didesnis smurtas – pliušinis meškiukas ar mažylio gyvenimas kitokiame pasaulyje?“ – savo nuomonę dėstė R.Mikelkevičiūtė.
Anot žinomos moters, klausimą kelia ne pasirinktas ugdymo metodas, nėra abejojama gamtos nauda augančiam žmogui, svarbiausia, kad savo garsiai pareikštais principais nesivadovauja patys tėvai.
„Aš esu už balansą, ne už kategoriškumą. Juk tarp juoda ir balta yra daug spalvų. Kaip vėliau tam vaikui reikės gyventi šiame pasaulyje, mylėti, draugauti?“ – svarstė Rūta ir pridūrė, kad daugiausia nuostabos sukėlė faktas, kad žaislo vaikui nedavusi mama pati visą laiką iš rankų nepaleido telefono.
Šį nutikimą papildė ir kita situacija. Jos abi, anot Rūtos, atspindi bendrą problemą, kai savas taisykles susikūrę tėvai jaučiasi žinantys viską geriausiai, nesileidžia į kompromisus. Pavyzdžiui, apie vaikų grūdinimą.
Ji pasakojo visai neseniai su šeima nuvykusi į Vilniaus oro uosto apžvalgos aikštelę, kur lėktuvus stebėjo būrys žmonių. Vis dėlto jos akį patraukė, o vėliau net pareikalavo įsikišimo, šeima su mažais vaikais. Nors tuo metu lauke temperatūra siekė nulį, dėl stipraus vėjo jutiminė temperatūra, anot Rūtos, galėjo siekti net ir –7, vaikų tokioms sąlygoms neparuošę tėvai lauke leido kelias valandas. Kaip teigė Rūta, stebino ir tai, kad ant tėčio rankų nešiota mergaitė buvo be šaliko, apykaklė plačiai atlapota.
„Tada akys nuslydo iki mergaitės rankų – taip, jos be pirštinių! O rankutės jau šermukšnių spalvos su mėlynomis dėmėmis ir baltais taškais. Šalia tipena mamelė ne tik su paltu, kepure, bet dar ir apsimuturiavusi šaliku,“ – pasipiktinusi rašė Rūta.
Neiškentusi TV laidų vedėja priėjo prie tėvų, pabrėžė, kad vaikas atrodo sušalęs, tačiau sulaukė tik atsako, kad jie patys žino, kaip auginti savo atžalas.
Apibendrindama šias situacijas Rūta pabrėžė, kad kiekvienas tėvas išties gali rinktis jiems priimtiniausius ugdymo metodus, tačiau labai svarbu nepamiršti priimti kitų informacijos, kartais ir išgirsti konstruktyvią kritiką.
Su tuo sutinka ir pirmojo ekologiško darželio savininkė Ingrida Laučiuvienė, kuri kalbėdama su 15min sako, kad šiais informacijos laikais itin sunku išlikti liberaliems skirtingiems ugdymo metodams, vis dėlto, kaip sako ir Rūta, svarbiausia yra „iš didelio rašto neišeiti iš krašto“.
„Tokios situacijos neretai pasitaiko dėl mažos patirties arba per didelio perfekcionizmo. Tai yra visuomenės problema, mes gaunam per daug informacijos ir norime iš visko sulipdyti tobulą vaiką“, – 15min teigė I.Laučiuvienė.
Anot jos, taip elgdamiesi mes auginame kartą žmonių, kurie suaugę susidurs su stipria vidine kova, visada sieks perdėto tobulumo, tačiau dėl pasaulio įvairovės jiems to įgyvendinti nepavyks. Dėl to, anot ekspertės, susidaro rizika, kad užaugę tokie vaikai bus menkos savivertės.
I.Laučiuvienės manymu, šeimos, kurios stengiasi vaikus ugdyti bandant atriboti juos nuo šiuolaikinio pasaulio, visą dėmesį koncentruojant į gamtą, susidurs su keliais iššūkiais. Visų pirma, jei tėvai tvirtai nusprendžia vaikus ugdyti tokiu būdu, privalo ir patys rodyti pavyzdį ir laikytis tų pačių taisyklių, mat kitu atveju vaikas nebesupras, kaip turi elgtis. Pavyzdžiui, jei vaikui draudžiama gerti gaiviuosius gėrimus, tačiau jais kartais tėvai pasimėgauja, arba neleidžiama naudotis kompiuteriu, nors tėvai patys nuo jo neatsitraukia, tai gali turėti daug didesnę žalą, nei suteikta laisvė rinktis.
„Mes savo darželyje ugdome vaiką, kad jis būtų laimingas dirbdamas, o ne laukdamas sėkmės. Kai sulaukiame iš tėvų specialių pageidavimų, tai priimame juos, kaip patarimus ar pastebėjimus. Mes ir patys kažkada buvome perfekcionistai, tačiau per dvidešimt darželio gyvavimo metų išmokome ieškoti viduriuko tarp natūralaus ir dabartinio pasaulio“, – pabrėžia direktorė.
Pasak kitokiais principais besivadovaujančio darželio direktorės, kuri pati yra penkių vaikų mama, svarbiausia šeimoje yra vertybinis pamatas. Pirmiausia tėvai turėtų atrasti laiko pasikalbėti vienas su kitu ir bendrai nuspręsti, kaip auklės savo atžalą. Nes jei mama norės vaiką vesti į vieną būrelį, o tėtis į kitą, vaikas bandys išpildyti abiejų tėvų lūkesčius ir nesupras, ko iš tikrųjų nori pats.
Kalbėdamas apie naudą grūdintis, vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas sako, kad Rūtos Mikelkevičiūtės paviešinta situacija galėjo įvykti dėl dviejų priežasčių. Viena – vaikas yra grūdinamas nuo mažens, antra – situacija yra išties kritinė.
Pasak V.Urbono toks mažamečio vaiko grūdinimas yra pavojingas lygiai taip pat, kaip ir fizinės treniruotės kilnojant svorius. Jeigu iš tikrųjų buvo šalta, o vaikas tuo metu buvo sušalęs, tai pasibuvimas lauke galėjo baigtis ir ligonine. Anot specialisto, vaiką reikėtų grūdinti nuo vaikystės, bet grūdinimas nėra tik kišimas į ledinę eketę, užtektų nerengti vaiko per daug šiltai.
„Tokios ligos kaip peršalimas išvis nėra, dažniausiai vaikai yra per šiltai rengiami, sukaista, o drėgna oda stipriau reaguoja į šaltį“, – aiškina V.Urbonas.
Svarbu ne tik apranga, o kiek tėvai užsiima ir bendrauja su vaiku ar kaip jį maitina. Suaugę žmonės neretai išbando veganinę ar vegetarinę mitybą ir ją vėliau bando pritaikyti vaikui, nes jiems tai tiko.
„Jei mums tinka keturiasdešimt antro dydžio batai, jų neapmauname dvejų metų vaikui ir nesakome, kad jie jam tinka. Tai reiškia, kas tinka suaugusiam, nebūtinai tiks ir vaikui“, – pabrėžia gastroenterologas.
