R.Vanagaitė skaitytojus į susitikimą pakvietė ketvirtadienį, pirmąjį visą likusią savaitę vyksiančios knygų mugės vakarą. Pabendrauti su autore ką tik startavusioje mugėje panoro gausi jos gerbėjų minia.
Susitikimo metu R.Vanagaitė pristatė naujausią, jau ketvirtąją savo knygą „Jis“, kuri knygynuose pasirodė rudens pabaigoje.
Šioje knygoje autorė nuodugniai nagrinėja vyrų psichologiją, jų pasaulėžiūrą, dalija patarimus santykių tema. Naujausioje knygoje R.Vanagaitė dalijasi daugybe asmeninių išgyvenimų – pasakoja tikras savo pačios, taip pat artimų sau žmonių santykių istorijas.
Pristatė trečiąkart
Bendraudama su 15min R.Vanagaitė skaičiuoja, kad knygą „Jis“ viešai pristatė jau trečiąkart, visi pristatymai buvo įsimintini. Pirmąkart pristatymas vyko Vilniuje, vos tik išleidus knygą.
„Tada į pristatymą pakviečiau savo buvusį vyrą Vladą Bagdoną, kad padainuotų. Norėjau parodyti, kad nebūtinai su vyrais reikia pyktis, net jei ir išsiskyrei... Išsiskiri, bet gali draugauti. Ir jie gali dalyvauti tavo knygos pristatymuose. Ir dainuoti juose. Kas svarbiausia – nemokamai. Geriausias dalykas, kad neima pinigų“, – juokėsi.
Dar vienas pristatymas vyko Šiauliuose, bibliotekoje. „Buvau labai patenkinta – galvojau, pasišnekėsiu su moteriškėm, ir tiek. Bet deja, prie centrinio įėjimo manęs laukė Murza (Mindaugas Murza, – aut.past.) su aštuoniais draugais ir plakatais „Vanagaite, dink į Izraelį“ ir „Vanagaite, tu Lietuvos išdavikė“. Teko kviesti policiją... Taigi policija dalyvavo renginyje, padarė mini demonstraciją. Aš tai stovėjau ir galvojau, gausiu su kiaušiniu per galvą ar ne. Man nebuvo labai linksma. Bet nieko. Man atrodo, visiems buvo gana įdomu“, – kalbėjo.
Ketvirtadienį „Litexpo“ parodų rūmuose R.Vanagaitė su gerbėjais susitiko pati viena – savo darbą pristatė savarankiškai. Bendraudama su 15min autorė juokavo norėjusi, kad jos pristatymas būtų kaip solinis pasirodymas, monospektaklis.
„Kiek bandžiau pristatinėti knygas drauge su moderatoriais, tiek jie man būdavo per lėti. Galvojau, galbūt pasikviesti garsų psichoterapeutą Eugenijų Laurinaitį. Bet jis tokio temperamento, tokio išsilavinimo žmogus, kad būčiau iš paskos kapanojusis... Dar mąsčiau apie Andrių Tapiną. Bet jam irgi bėgte bėgčiau iš paskos, kad pagaučiau mintį. Jie provokuoja, tu prakaituoji... Iš tiesų, man nereikia, kad kas manęs paklaustų, ką mėgstu, kaip čia parašiau tą knygą. Aš pati savęs galiu paklausti. Ir iš savęs pasišaipyti galiu. Kiti, būna, pagaili, o man savęs visai ne gaila“, – šypsojosi R.Vanagaitė.
Nėra brangiausia
Pasakodama apie knygą „Jis“ R.Vanagaitė buvo labai atvira. „Ši knyga man nėra tokia brangi kaip, pavyzdžiui, pirmoji ar antroji. Knyga yra kaip vaikas. Jei jis gimsta sunkiai, serga, kelia daug nerimo, rūpesčio, kančių, tai jis ir yra vis tiek mylimiausias. O šią knygą atsisėdau ir parašiau... Tas „vaikas“ gimė ir nuėjo“, – neslėpė.
Kuri tada brangiausia? „Knyga „Mūsiškiai“ man labiausiai iškentėta. Čia toji apie Holokaustą. Aš ją rašydama tiek prisikentėjau, po to, kai ji išėjo, irgi... Man ji žiauriai brangi. Tiek neigiamų dalykų dėl jos susilaukiau... Kai pernai ją pristatinėjau, ir bijojau, ir prakaitavau, ir norėjau labai... Buvo didžiulis gyvenimo įvykis“, – sakė.
Vis dėlto nors „Jis“ R.Vanagaitei ir nėra itin branginamas darbas, skaitytojams, panašu, knyga itin aktuali – šiuo metu jau spausdinamas antrasis knygos tiražas...
„Pirmasis knygos tiražas siekė 15 tūkst. egzempliorių, dabar leidykla spausdina antrąjį – dar 5 tūkst. egzempliorių. Sakyčiau, kaip knygai apie vyrus, jau visai nieko – vadinasi, yra 20 tūkst. moteriškių, kurioms tie vyrai įdomūs. Nors iš tiesų, geriausius atsiliepimus apie knygą pateikė vyrai. Jie perka tą knygą, dovanoja savo moterims ir sako „sėdėk ir skaityk, kad žinotum“. O vienos mano draugės vyras jai net pasakė nekalbėsiąs, kol ji nepaskaitys tos Vanagaitės knygos... Kai perskaitė, prasidėjo kita kalba“, – šypsojosi autorė.
Vyrams patiko. O moterims? „Draugės sakė, kad knyga naudinga. Jos nesakė, kad čia gera ar bloga knyga. Tiesiog kad buvo naudinga. Viena pasakė, kad čia kaip enciklopedija.“
Raktas į sėkmę – atvirumas
Tam, kad tavo knyga būtų šitaip išgraibstyta, reikia kažką daryti labai teisingai. Kodėl, pačios R.Vanagaitės nuomone, knyga tapo šitokia populiari?
„Aš neatradau jokios Amerikos. Tačiau pati turiu didelę gyvenimo patirtį, labai daug skaitau. Kai tuos du dalykus sudedi krūvon, gaunasi, kad žmonėms pasakai kažką naujo. Gal mano paslaptis ta, kad rašau labai paprastai, atvirai? Žmonėms paskaičius atrodo, kad su kažkuo pasikalbėjo. Taip buvo su „Ne bobų vasara“, su kitom knygom... Lyg su drauge prie vyno taurės būtų gerai pakalbėta. Žmonėms juk tokie dalykai patinka. Aš nepratusi meluoti, vynioti į vatą“, – svarstė.
Į vatą rašydama knygą ji tikrai nevyniojo – negailėjo ir asmeniškų, ir labai asmeniškų istorijų. Ką šias paskaitę sakė kiti tų istorijų herojai?
„Man atrodo, savo knyga aš nieko neįžeidžiau. Jei net Bagdonas atėjo į knygos pristatymą... Gerai, gal apie vieną savo internetinį draugą knygoje šiek tiek riebiau pasakiau. Jis man jau sakė, kad paduos į teismą, bet dar nepadavė. Visgi man atrodo, kad aš ten su švelnia ironija parašiau. Nė apie vieną nepasakiau kažko tokio, kad sugriaučiau gyvenimą. Daugiausia juk iš savęs šaipiausi, ne iš jų“, – svarstė rašytoja.
Paklausta, kam pati rekomenduotų paskaityti šią savo knygą, autorė sakė, kad leidinį skaityti geriausia įsimylėjus.
„Kai turi kavalierių. Šią knygą reikia skaityti tada, kai jau turi reikalų su vyrais. Kol dar neturi, tai ten viskas atrodo kaip kosmosas. Bet turint kavalierių vienus dalykus gali atpažinti, kitus – sužinoti. Tuo tarpu toms, kurios neturi poros, skaityti nerekomenduočiau. Jei jos skaitys, tai galvos „velnias, jei būčiau tai žinojusi, būčiau buvusi laimingesnė“. Reikia rinktis vieną iš dviejų mano knygų – arba „Jis“, arba „Ne bobų vasara“, – šypsojosi.
Pokalbį su 15min R.Vanagaitė baigė atsakydama, kaip viešai išnagrinėjus vyrišką psichologiją pasikeitė pačios santykis su vyrais: „Mano gyvenimas pagerėjo. Santykis su vyrais – labai geras, jų su manim irgi. Turiu gerbėjų, pasakysiu tiek. Tik kur mano jaunystė?... Dabar būčiau labai gera partnerė. Bet ką padarysi – traukinys nuvažiavo.“
