Vardas, pavardė: Rytis Žvagulis.
Gimimo data, vieta: 1987 04 25, Vilnius. 22 m.
Šeima, kurioje gimė: tėtis – dainininkas Žilvinas Žvagulis, mama – Regvita; turi brolius Ąžuolą (24) ir Vakarį (10) bei seserį Andželiną (5).
Išsilavinimas: vidurinę mokyklą baigė Anglijoje; baigė verslo plėtojimo ir vadybos kursus.
 |
| Viganto Ovadnevo nuotr./Rytis Žvagulis |
Iš kur kilo tas noras dirbti bare?
Man visuomet patiko gaminti. Be galo smagu buvo pažinti italų, graikų virtuvių paslaptis. Bare dirbti labai smagu, be to, čia sutinki daug skirtingų žmonių, su kuriais gali užmegzti įdomių pokalbių. Dauguma manęs klausia, ar nenoriu baigti mokslų ir pasirinkti rimtą profesiją, tačiau bare aš jaučiuosi puikiai.
O darbas naktimis Tavęs nevargina?
Aišku, su draugais susitikti ne bare yra gana sudėtinga, nes namo grįžtu 6 valandą ryto ir miegu iki 14 valandos. Tačiau turiu ir laisvadienių.
Nejaugi daug metų galėtumei gyventi tokiu ritmu?
Neplanuoju taip plušti iki senatvės. Aš tikrai turėsiu savo barą, todėl nebereikės dirbti naktimis.
Ar daug trūksta iki svajonės įgyvendinimo?
Nebedaug. Tik reikia dar truputį kantrybės ir... pinigų. Iš nieko nesitikiu pagalbos. Noriu žinoti, kad pats viską padariau. Esu užsispyręs ir savo tikslo siekiu atkakliai.
Sakoma, kad verslininkas, kuris nors kartą nebankrutavo, nėra tikras verslininkas.
Taip, naudinga bet kokia patirtis. Aišku, norėtųsi, kad iš karto pavyktų.
Tėvai turbūt ne sykį sakė: „Vaikeli, eik mokytis, o ne prie baro stovėk!“
Aišku! Tėvai norėjo, kad aš ir brolis mokytumėmės, bet mes buvome neperkalbami. Aš nesu nusistatęs prieš mokslus, bet jei mokyčiausi universitete, vargu ar studijas galėčiau suderinti su darbu. Visada norėjau būti savarankiškas, gyventi ne iš tėvų, o iš savo pinigų.
Tai Tu esi pinigų vergas?
Kaip ir visi.
Tuomet kodėl nelikai Anglijoje, kur turėjai gerai apmokamą darbą bare?
Visi tik šito ir klausia. Taip, Lietuvoje aš uždirbu mažiau, bet man gera čia gyventi. Nors ir šalta tėvynėje, nors mama su šeima ir gyvena šiltoje Ispanijoje, kurioje aš, beje, taip pat planavau gyventi, tačiau lietuviškas sniegas man patinka.
Žmonės kalba, kad Lietuvoje likai dėl meilės...
Iš dalies tai tiesa, bet tai ne vienintelė priežastis.
Žinau, kad vengi pasakoti apie draugystę su grupės „ŠokoLedas“ nare Juste Mozolyte. Kodėl?
Tiesiog mes abu nusprendėme, kad savo santykių neaptarinėsime viešai. Kadangi tai mūsų gyvenimas, tegul ir lieka tik mūsų. Po viešų išpažinčių pasipila negražūs komentarai, apkalbos.
Tačiau vakarėliuose Jūs būnate kartu, nesistengiate bėgti nuo fotografų.
Bet dėl to labai nesidžiaugiame. Mums tikrai nereikia, kad mūsų nuotraukos papultų į žurnalus, kad mūsų santykius aptarinėtų visa Lietuva. Net dabar nejaukiai jaučiuosi apie tai kalbėdamas.
„Šeimą kursiu tik tada, kai tvirtai stovėsiu ant kojų, nes noriu, kad mano mylimas žmogus su manimi jaustųsi saugus.“
Kada planuoji kurti šeimą?
Tik tada, kai tvirtai stovėsiu ant kojų, nes noriu, kad mano mylimas žmogus su manimi jaustųsi saugus. Aišku, būtinas saikas. Jei penkerius metus gyveni su antrąja puse ir nesiryžti įsipareigoti, tuomet, greičiausiai, laikas abiem sukti į skirtingas puses.
Ar iki Justės turėjai rimtą merginą?
Taip, turėjau. Visi mes išgyvename ir pirmąją, ir nelaimingąją meilę. Turbūt buvau dar neišsidūkęs, per savo kvailą galvą praradau mylimą žmogų. Vėliau buvo labai skaudu. Mano didžiausia klaida – merginoms skiriu per mažai dėmesio ir per retai kalbu apie jausmus. Pasimokiau iš savo klaidų.
Grįžęs į Lietuvą gyveni su tėčio šeima. Kaip jautiesi tuose namuose?
Mes sutariame puikiai, tačiau labai noriu gyventi vienas, nes taip esu įpratęs nuo 18 metų. Kai gyvenu ne vienas, bent kažkas pasirūpina, kad būčiau pavalgęs, nes aš tai dažnai pamirštu (juokiasi).
Kokie Tavo patys ryškiausi prisiminimai iš tų pusantrų metų laikotarpio, kurį praleidai dirbdamas Margaritoje?
Daug kas tą salą vadina rojumi, tačiau ilgiau ten pagyvenęs, pajunti, kad nėra viskas taip gražu. Net vietos žmonėms sunku gyventi Margaritoje, o ką jau kalbėti apie atvykėlius... Prezidentas įstatymus keičia beveik kasdien. Būdavo taip: atsikeli ryte, eidamas paplūdimiu į darbą, skaitai laikraštį ir matai žinutę, kad šiandien visoje saloje draudžiama prekiauti alkoholiu, o jei rizikuosi – gausi didžiulę baudą. Valdžios atstovai tik ir suka galvą, kaip apgauti, apvogti verslininkus. Prieš dešimt metų Margaritos sala pateko į gražiausių pasaulio paplūdimių trejetuką, o dabar ten net atostogauti nebesinori – visiškai apleista teritorija.
Plačiai buvo aprašyta Tavo meilės istorija, kai Tu įsimylėjai gražuolę venesuelietę Glendą ir netgi išsivežei ją į Angliją, nes planavote ten kartu gyventi. Kokia buvo šios gražios istorijos pabaiga?
Aš bandžiau ieškoti Glendai darbo, tačiau ji nemokėjo anglų kalbos ir jai ten buvo labai nuobodu. Taip ir užgeso mūsų jausmai... Be to, Glenda buvo itin karšto būdo mergina, labai pavydi, nuolat man priekaištaudavo. Vieną dieną trūko mano kantrybė, todėl nupirkau jai bilietą namo. Buvo ir ašarų, ir maldavimų, tačiau jei kartą nusprendžiu, nuomonės nebekeičiu. Vis dar gaunu iš jos laiškų, bet nėra jokio tikslo su ja bendrauti.
 |
| Gretos Skaraitienės nuotr./Žilvinas Žvagulis |
Rytis Žvagulis (22) ir Žilvinas Žvagulis (44)
Panašūs ar skirtingi?
„Visi sako, kad iš išvaizdos mes esame labai panašūs, o mūsų charakteriai žiauriai skirtingi. Tėtis labai impulsyvus, energija liejasi per kraštus. Jo galvoje nuolat sukasi daug įvairių minčių, iškart puola jas įgyvendinti. Aš esu daug ramesnis, tylesnis. Jei kažką sugalvoju, retai garsiai pasidaliju savo idėjomis: stengiuosi jas įgyvendinti tyliai. Jei man reikia patarimo, tėtis būna pirmas žmogus, į kurį kreipiuosi, nes žinau, kad jis niekada neliks abejingas“, – sako Rytis.
