Aktorę I.Norkutę ir S.Jakubauską siejo daugiau nei porą dešimtmečių besitęsusi bičiulystė ir bendra scena Šiaulių dramos teatre. Inga skaudžiai išgyvena jo netektį ir neslepia, kad Sigito trūksta jau nuo 2022 metų – kuomet aktorius atliko paskutinį vaidmenį ir dėl onkologinės ligos į teatrą nebegrįžo.
„Sigito pradėjo trūkti nuo tada, kai jis išėjo iš teatro. Jo trūko ir kaip žmogaus, kaip pačio artimiausio žmogaus. Juk išgyventa tiek daug ir džiaugsmo, ir liūdesio drauge. Buvo tikrai kaip artimiausias šeimos narys. Labai trūks to juoko, žvilgsnio. Tokie gimsta kartą į šimtą metų ar net rečiau“, – Žmonės.lt sakė I.Norkutė.
Taip pat skaitykite: Paskutinis S.Jakubausko interviu: apie negailestingas ligos pasekmes ir keistą pažintį su žmona
Inga prisiminė, kad paskutinis jų susitikimas įvyko prieš porą metų, kuomet Sigitą drauge su kitais scenos kolegomis aplankė namuose. Kiek vėliau dar kelis kartus pavyko pasikalbėti telefonu, tačiau onkologinė liga iš aktoriaus pasiglemžė vieną iš jo brangiausių turtų – balsą.
„Su Sigitu turėjau galimybę dar praėjusiais metais truputėlį pakalbėti telefonu, bet jausdavau, kad žmogui sunku kalbėti. O gyvai jį mačiau prieš kokius dvejus metus, tuomet aš buvau pas jį svečiuose. Su kolegomis aplankėme Sigitą ir jo žmoną, tada paskutinį kartą jį apsikabinau. Jei žmogus kalbėtų, galima būtų kažkaip labiau trukdyt, skambint, o kai to negalėjo padaryti, buvo kitaip. Pamenu, kad kažkada jis man atsiliepė, o aš jam ir pasakiau, jog nieko sakyti nereikia, tiesiog kalbėsiu aš. Tai aš kalbėdavau ir už jį atsakydavau. Labai jo trūko“, – prisiminė Inga.
Žinoma aktorė džiaugėsi, kad jai teko garbė dirbti su tokiu teatro pasaulio grandu kaip S.Jakubauskas. Ji patikino, kad Sigitas visuomet buvo šiltas, draugiškas ir kitiems padėti linkęs žmogus.
„Aktoriui, grandui jo liga buvo labai nedėkinga. Be jo negalėjo Lietuva, teatras – jis buvo vienas iš pačių geriausių scenos partnerių mano gyvenime. Vienas geriausių mokytojų, puikus kolega, draugas. Sigutis buvo kažkas tokio, kažkoks gėris. Gal dėl to, kad dzūkas, nežinau. Bet jis buvo vienas iš tų aktorių, pas kuriuos nebuvo niekada jokių intrigų, jokių nesusipratimų, dvejonių. Jis buvo kažkoks gaivalas ir aš didžiuojuosi, kad tiek daug su juo partneriavau, kad jis su manimi dirbo. Man gyvenime labai nuskilo“, – didžiuodamasi sakė pašnekovė.
Inga prakalbo ir apie skaudų sutapimą – likus vos dienai iki Sigito mirties, apie jį galvojo ir su kolega aptarė sveikatos reikalus.
„Tai didelis praradimas, bet ateina laikas ir visi, vieni anksčiau, kiti vėliau – išeiname. Belieka tik atsiminimai. Tikrai didelė užuojauta artimiesiems… Kaip tik vakar vakare su kolega Rolandu Dovidaičiu telefonu šnekėjomės ir aš užklausiau, kaip Sigitas. Jis atsakė, kad blogai. Pakalbėjom, apkalbėjom ir kažkaip susišaukė – šiandien tokia žinia…“ – liūdesio neslėpė I.Norkutė.
Aktorė atviravo, kad S.Jakubauską gniuždė jo diagnozė labiausiai dėl to, kad jis nebegalėjo vaidinti. O aktoriaus duona jam buvo viskas.
„Jis labai jautriai reagavo į savo ligą, nes jam scena ir šita profesija buvo visas gyvenimas. Tikrai palūžo, kuomet nebegalėjo išeiti į sceną, niekur filmuotis ir vaidinti. Čia jau buvo mirtis. Ir svarbiausia, kad nieko negali padėt. Žmogus verkia, o tu nieko negali padaryti, mes tokie bejėgiai pasidarome, kaip Dievo vabalai. Ir niekas nežino, kada, kur ir kaip bus, nieko negali planuoti“, – Žmonės.lt kalbėjo Inga.
Pasiteiravus, kaip prasidėjo jųdviejų draugystė, I.Norkutė šiek tiek atgijo. Ji, tarsi nusikėlusi laiku, papasakojo, kad atvykusi į Šiaulių dramos teatrą atpažino tik vieną aktorių – tuo metu jau televizijos ekrane matytą „Dičiaus karjeros“ žvaigždę Sigitą. Šis jai iškart paliko įspūdį.
„Pamenu, kad 1996 metais į Šiaulių dramos teatrą atėjau su savo kurso kolegomis. Mūsų buvo gal kokie septyni jauni aktoriai, o teatro senbuviai mus labai šiltai priėmė. Mes nelabai žinojome Šiaulių aktorių, nes mokėmės Vilniuje, o aš pati iš Klaipėdos, bet Sigitą atpažinau iš karto – buvau mačiusi filmą „Dičiaus karjera“. Kai man pasakė, kad aktorius iš „Dičiaus karjeros“ vaidina Šiaulių dramos teatre, man buvo didelė nuostaba. Ir nors apie teatro užkulisius buvome prisiklausę visko, manėme, kad jausis kažkokia konkurencija – visi tos kartos aktoriai mus sutiko kaip vaikus. Negailėjo patarimų ir visko mus mokė. Jiems buvo virš 40-ies, o mes 25–26 metų grupelė“, – prisiminė ji.
Inga taip pat prisiminė ir lemtingais jai tapusius Sigito žodžius. Jis moteriai tam tikra prasme „išpranašavo“ likimą.
„Labai gerai pamenu, kai Sigis mus pamatęs sakė „man čia toks pasitempimas, pas mus jaunimo užvežė“. Kažkada su kolege Jūrate Budriūnaite sėdėjome teatro kavinėje ir Sigis priėjęs prie mūsų sakė, kad labai faina, jog jaunimas atvažiavo pas juos į teatrą. O mes atkirtome, kad mes čia tik metams, kad sujudinsim čia vandenis ir į Vilnių lėksime. O jis man rėžė: „oi vaikeli, aš jau 20 metų kaip metams čia, Šiauliuose“ (juokiasi). Ir jis pasakė tiesą, nes aš 28-erius metus kaip metams į Šiaulius atvažiavusi“, – šypsodamasi atviravo žinoma moteris.
Labiausiai Inga Norkutė Sigitui dėkinga už pamokas ir jo gerą būdą. Aktorė neabejoja, kad jį mylėjo ne tik kartu dirbę kolegos, bet ir visa Lietuva.
„Sigis dalinosi patirtimi, niekada negirdėjau, kad sakytų, kiek jis visko pasiekęs ar panašiai. Kiekvieną darbą jis pradėdavo nuo švaraus lapo. Jis buvo labai nesavanaudiškas partneris – imdavo ir duodavo. Jis buvo labai harmoningas, muzikalus. Mylėjo jį ne tik kolegos, kursiokai, bet visa Lietuva. Visi jį vadinome Sigučiu“, – Žmonės.lt kalbėjo Inga Norkutė.
„Google Trends“: kuo domisi Lietuvos gyventojai
Google Trends“ – įrankis, leidžiantis stebėti ir analizuoti populiariausias paieškos tendencijas internete.
