PMS pas mus liaudyje linksmai šifruojamas kaip „Piktos Moters Sindromas“, „Palik Mane Savaitei“, „Prašau Mane Suprasti“ ir visaip kitaip, bet, deja, mūsų visuomenėje jis vis dar maišomas su pačiomis menstruacijomis arba minimas kaskart, vos tik moteris šiek tiek suirzta.
Priešmenstruacinis sindromas tai ne pačios menstruacijos, tai metas, kada savaitę prieš „tas dienas“ moterų organizmas tampa priešas pačioms moterims. Ne visoms, statistika sako, kad šis sindromas vargina 25 procentus visų moterų – vienas tik šiek tiek, kitas taip, kad be vaistų neapsieisi. Bet 25 procentai yra daug, tai kas ketvirta jūsų pažįstama moteris.
Ilgą laiką aš galvojau, kad man jo nėra. Kad aš kaip kokia išskirtinė supermoteris, kurios hormonų pokyčiai organizme tikrai neprivers jaustis blogai ar elgtis kaip kokiai jautriai būtybei. Aha. Pasvajok, Jasevičiūte.
Jums yra buvę taip, kad tris dienas iš eilės visai gėritės savo kūnu, o ketvirtą – netyčia eidama pro veidrodį pasukus galvą pamatot, kad esat labai baisi ir stora? Kas nutiko? Iš kur per naktį atsirado plius du kilogramai, kurie atrodo kaip plius dvidešimt?
Jums yra buvę taip, kad kasdien esat kieta savo srities žinovė, kurią visi gerbia ir gal net kažkiek bijo, bet ateina diena ir jūs save pagaunat balsu bliaunant dėl instagrame pamatyto mielo kačiuko?
Jums yra buvę, kad šiaip esate sveiku protu ir logika besivadovaujanti moteris, bet vieną dieną apstaugiat savo vyrą, nes jis per garsiai kvėpuoja ir tai kažkodėl jus varo į visišką isteriją?
O gal yra buvę, kad nei iš šio, nei iš to jums norisi viską mesti ir susirangyti lovoje su kokiu itin kaloringu saldžiu patiekalu, nors šiaip jūs saldumynų nemėgstat?
Aš tikrai nepateisinu moterų, kurios išprotėja ir žudo per PMS.
Yra? Man irgi yra, tai sveikos atvykusios į PMS pasaulį. Logiškai pagalvojus, tai mes, moterys, normalios ir fainos būnam vos dvi savaites per mėnesį. Nes kitas savaites iš mūsų vagia PMS ir menstruacijos. Ir oi, tikrai aš neieškau pasiteisinimų mūsų bjauriam elgesiui. Nors yra buvę atvejų, kai PMS moteris išgelbėjo nuo rimtų kaltinimų. 1980–1981 metais net dvi britės išvengė realios bausmės už žmogžudystes, nes jų advokatai sugebėjo teismui įrodyti, kad jas jos įvykdė apimtos įniršio, sukelto priešmenstruacinio sindromo. Nepakaltinamos, nes žudė ne jos, o jų hormonai.
Ir dar kartą – aš tikrai nepateisinu moterų, kurios išprotėja ir žudo per PMS. Nors pripažinkim, mielosios, kad kartais tuo metu mūsų galvose sukasi pačios juodžiausios mintys. Šį kartą aš noriu nusilenkti prieš mūsų visų vyrus, kurie tai kas mėnesį kantriai kenčia.
Trumpai tariant, PMS yra mūsų grožio ir geros nuotaikos priešas.
Kol rašiau šį tekstą, savo draugių paprašiau pasidalinti tuo, kas su jomis vyksta per PMS. Viena jų nuolat bliauna, kita valgo, trečia visų nekenčia. Dar viena mano draugė pasiklausė savo vyro, kokia ji būna per PMS. Jis nedvejodamas atsakė: „Pikta, depresuota žiežula, kuri ištisai viską aiškina, bet kai viskas baigias, vėl tampa mylinti.“
Trumpai tariant, PMS yra mūsų grožio ir geros nuotaikos priešas. Jūs laimingos, jei jo neturite. Jūs dar laimingesnės, jei jį turite, bet šalia jūsų – supratingas ir geras vyras. Jei jūs jį turite, bet neturite vyro – irgi esate laimingos. Ir šiaip – pasistenkime būti kuo dažniau laimingos, nes net mūsų organizmas iš mūsų bando tą laimę vogti.
Ir pabaigai viena draugė man parašė: „Jau keli metai per PMS aš nevairuoju, nes mane apima begalinis noras kalti su savo automobiliu kam nors į šikną. Ir tai aš jau esu padarius tris kartus. Per brangu.“
