„Kiekvienais metais man Kalėdos prasideda labai anksti – rudens pradžioje. Tuo metu pradedame planuoti kalėdines kampanijas mūsų klientams. Visada būna taip, kad visiems šventes suplanuoju, o pats lieku save nuskriaudęs. Suvokiu, kad neturiu eglutės, tik kai Kalėdos baladoja į duris“, – 15min pasakojo Saugirdas Vaitulionis.
Praėjusiais metais vyro bičiuliai iš gailesčio jam net atvežė nedidelę gyvą eglutę – suprask, kad nebūtų toks apsileidęs per šventes.
„Todėl šiemet nusprendžiau, nė velnio daugiau tai nepasikartos. Savo eglutę užsisakiau dar spalio mėnesį. Tiksliau užsakinėjau klientams ir užsisakiau sau... Ir ne bet kokią – 2,5 metro. Tokios dar gyvenime nesu turėjęs“, – šypsojosi jis.
15min į savo butą senamiesčio širdyje priėmęs S.Vaitulionis prisipažįsta, kad šiek tiek apsiskaičiavo – tokią eglutę vos įnešė į savo nedidelę svetainę, o kai išsipakavo, suprato, kad galbūt net kiek persistengė – visgi ji ne tik aukšta, bet ir itin plati.
„Kai į svečius atvyko mano bičiulė ir ją pamatė, paklausė, ar aš čia varžausi su Katedros aikštėje stovinčia. Na, bet žinoma, juk maniškė tikrai negali būti prastesnė nei stovi mano kieme“, – juokėsi Saugirdas.
Visgi problemos ties eglės dydžiu nesibaigė – tokiai milžinei kelių eilių lempučių ir dėžutės žaisliukų juk tikrai neužtektų: „Taigi užkabinau 1000 lempučių! Nejuokauju, tūkstantį. Ir dar 150 žaisliukų.“
Tačiau jam bent jau nereikėjo sukti galvos, kaip išradingai ir gražiai viską išdėlioti – Saugirdas yra matęs daugybę pavyzdžių, kaip dekoratoriai puošė klientų ofisus. „Pagalvojau, kad nėra ko maivytis, ir reikia imti vieno atspalvio žaisliukus – baltus, sidabrinius ir matinius – dar baltos lemputės ir tiek. Pripažinsiu, viskas atrodo kaip iš filmo“, – džiaugėsi jis.
Nekenčia Kalėdų karštinės
Visgi nors kalėdinės puošmenos namuose kelia šypseną, tai, kas dedasi už sienų, Saugirdą, švelniai tariant, nervina.
„Aš nekenčiu kalėdinės karštinės susijusios su pirkiniais. Dievaži, man nėra didesnės kančios šiuo laiku eiti į parduotuves. Tarkim, dabar esu pametęs palto sagas ir turėčiau nuvažiuoti jų nusipirkti. Bet žinau, kad nuvažiavus į prekybos centrą, mane ten taip ištąsys ir susinervins tos eilės bei minios, kad galvoju, jog pakentėsiu be sagų, kol praeis vajus“, – kalbėjo žurnalistas.
Tad likus mėnesiui iki švenčių ir dar kelias savaites po jų – į prekybos centrus, kaip pats sako, jo niekaip nenuvarysi: „Aš arba pradėsiu rėkti ant žmonių, arba mane išveš su tramdomaisiais. Mane iš proto gali išvesti tos minios, tie stumdymaisi prie pigesnės batų poros. Aš apskritai nekenčiu parduotuvių, o kalėdiniu laiku, dėl manęs jas gali išvis susprogdinti ir uždaryti.“
Jei per šventes nuvažiuosiu į prekybos centrą, aš arba pradėsiu rėkti ant žmonių, arba mane išveš su tramdomaisiais. Mane iš proto gali išvesti tos minios.
Tačiau be dovanų pačių artimiausių jis, žinoma, nepalieka. Anaiptol, džiuginti bičiulis Saugirdas ir be progos mėgsta.
„Jau seniai esu išsprendęs kalėdinių dovanų pirkimo problemą. Aš nesu iš tų „oi, mes protingi, mes Kalėdų dovanas perkam anksčiau“. Taip, jūs protingi, o aš ne, – ironizavo jis. – Dovanas būnu apgalvojęs iš anksčiau, bet jas perku Kūčių rytą. Dabar išdaviau paslaptį ir turbūt sugrioviau savo ramius rytus. Bet mielieji mano, tada prekybos centrai būna visai tušti. Visi jau viską būna susipirkę. Pavyzdžiui, praėjusiais metais kvepalų parduotuvėje mane aptarnavo 5 pardavėjos, nes buvau vienintelis klientas. Per valandą viską apeinu, superku dovanas ir be jokio streso pietauju kuriame nors restorane.
Šiaip esu iš tų žmonių, kuriems labai patinka dovanoti. Nenoriu girtis, bet dažniausiai pataikau. Netgi tokius daiktus kaip kvepalai ar papuošalai, ko kitiems padaryti nepavyksta. Aš visada tikrinu, apžiūriu ir namus, ir pačio žmogaus nešiojamus daiktus. Ir visada pasiseka“, – tikino S.Vaitulionis.
Pats Saugirdas sako esantis iš protingų pirkėjų – tikrai nejaučia malonumo leisti pinigus. Tiesą sakant, labiausiai išlaidų jis gaili savo pirkiniams. Tačiau ir kitiems pirkdamas dovanas sako dar nėra patyręs šoko pamatęs banko sąskaitos likutį.
„Dovanas dovanoju tik patiems artimiausiems. Aš pažįstu pusę Lietuvos, bet draugų turiu tiek, kad galėčiau ant rankų pirštų suskaičiuoti. Kadangi visi artimi, tai man labai paprasta daiktus išrinkti“, – teigė jis.
Bet aišku, šventės be nepavykusių dovanų kartais tikrai nepraeina – kaip ir visi, taip ir Saugirdas, yra tokių gavęs. Ir taip, tuomet vaidino išsišiepęs, kad jam labai patinka.
„Manau, kad nėra žmogaus planetoj, kuris nebūtų gavęs nesąmoningų dovanų. Bet tai dažniausiai nutinka su žmonėmis, kurie mane menkai pažįsta. Bet kokiu atveju, aš labai vertinu dėmesį – smagu, kad bent apie mane pagalvojo. O bičiuliai per daug gerai mane žino, kad nepataikytų.
Nors kartą esu gavęs metalinį medį, ant kurio kaip vaisiai prisitvirtina stikliukai. Išpakavau tą dovaną ir galvoju: ar mano veide labai matosi, kad esu paklaikęs, ar sugebu užsimaskuoti... Tokios dovanos keliauja, kaip aš sakau, į nesąmonių muziejų – juk visada atsiras teminis vakarėlis, kur tą nesąmonę pritaikysi“, – juokavo komunikacijos specialistas.
10 dienų truksiančios šventės
Kalbėdamas apie savo šeimos tradicijas, Saugirdas sako, kad Kūčios – šventas dalykas, per jas būtina važiuoti į gimtąjį Panevėžį pas tėvus.
„Per 35-erius metus aš tik vieną kartą esu praleidęs ir nebuvau su šeima, nes tuo metu siaubingai sirgau, negalėjau net pakilti iš lovos. Tai mirtis lovoje pateisinama priežastis neatvažiuoti. O šiaip per Kūčias mano mama su teta Petronėle, ponia, kuri eina jau link šimto metų, pluša prie puodų, o vyrai yra neprileidžiami. Turime savo tradicinių patiekalų, kurie nekinta daugybę metų. Nesuprantu tų, kurie per šią dieną sugalvoja sušius valgyti. Aš suprantu, kad pagal meniu tinka, bet vis tiek nesąmonė. O mūsų patiekalai – klasikiniai. Vienas jų – mūsų vadinamos pampuškos, bulviniai kroketukai su grybų padažu. Mes visi esam bandę juos pagaminti, bet niekaip nesigauna. Ir nesuprantame, ar čia tetulė nepasako kokio slapto ingrediento, ar čia yra dėl malkų krosnies“, – svarstė S.Vaitulionis.
Taigi būtinai grįžti į tėvų namus skatina ir čia gaminamo maisto išskirtinio skonis – visi patiekalai ruošiami ne ant tradicinės dujinės viryklės, bet ant malkinės krosnies.
„Po viso to apsikeičiame dovanomis, o per Kalėdas turime tradicinius pietus. Tada puota būna kur kas didesnė ir skanesnė, lygiai taip pat su krosnies prisilietimu. Po pietų keliauju į Vilnių ir švenčiame šventes su bičiuliais.
Šiemet Kalėdos bus pajūry, tai popietę važiuosiu ten. Darysime turą per tris miestus – Klaipėdą, Palangą ir Šventąją“, – pasakojo Saugirdas.
Beje, šiemet šventės primins dar ir tikras atostogas – visas draugų būrys pasinaudojo puikiai susidėliojusiomis dienomis, kai darbovietėse užtenka pasiimti vos 3 laisvas dienas, ir Kalėdomis džiaugsis netgi 10 dienų.
„Kad jau tiek laiko turėsime, po jūros draugai rinksimės puotauti pas mane. Aš labai mėgstu svečius kviesti į savo namus ir gaminti. Bet su jais turime fainą tradiciją – kai ateina ruduo iki pat pavasario vaikštom ne į restoranus, o po namus. Tas, pas ką ateiname, gamina didžiulį patiekalą, o kiti atsineša po užkandį. Mūsų visa kompanija tokia labai gaminanti. Tai šiemet bus tas pats“, – 15min pasakojo Saugirdas Vaitulionis.
