– Simonai, per savo gimtadienį dirbsite – linksminsite publiką?
– Mano gimtadienis buvo truputį anksčiau, bet aš nelinkęs datos atskleisti. Be to, norėjau sukviesti savo bičiulius atlikėjus kartu surengti koncertą, reikėjo prie visų prisiderinti. Koncerte atliksiu keturias dainas, pasirodysiu duetuose. Publika matys visą paletę mano svečių, bus staigmenėlių. Bus ir trio gal (šypsosi), nenoriu visko atskleisti.
O dainavimas iš tiesų yra juodas darbas, pabandykit valandą parėkti ir dar publiką valdyti. Jaučiu lengvą jauduliuką, labai laukiu koncerto. Šią savaitę jau gyvenu ne taip – kitaip vaikštau, ruošiuosi, nuo ketvirtadienio su manim nesišneka žmona, aš su ja irgi nesišneku, nes kaupiuosi. Kad nesušalčiau, kas nors „neįkosėtų“ ligos, bandysiu nestovėti ilgose eilėse parduotuvėje.
– Ar kituose miestuose publiką irgi pakviesite švęsti savo jubiliejų?
– Esu gimęs ir užaugęs Klaipėdoje, koncertas bus gimto miesto publikai. Atvyks draugai: Edmundas Kučinskas, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, Rytis Cicinas ir kiti. Nenorėjau tokiu metu švęsti išvis, kai visiems nelinksma. Šiaip gimtadienių aš nelabai mėgstu. Draugai sakė: „Kol gali, daryk“. Taip užfiksuosime mano senatvės jaunystę. Savo jubiliejų suvokiu, kaip senatvės atėjimą.
 |
| Scanpix nuotr./Simonas Donskovas. |
– Ir koncertą pavadinote taip solidžiai – „Laiko ratas“...
– Yra mano daina „Laiko ratas“, kai pakliuvau į grupę „Nerija“, man liepė šią dainą dainuoti. Tekstą parašė Stasys Povilaitis. Šios dainos žodžiai labai atspindi šventę. „Bet laikas mums toks negailestingas, jis prarasto grąžint nebegali“, – labai tinka.
– Koncerte dainuos ir jūsų 23-ejų dukra Rita. Ar palaikote ją?
– Duktė, mano nelaimei, užsinorėjo dainuoti. Nusprendė atlikti Alicios Keys dainą. Aš jos nedrįsčiau dainuoti, bet ji jauna, maksimalistė. Prieš koncertą labai jaudinasi, klausia, kaip jai sekasi. Su mama abi nutarė, kad ji turi pasirodyti per šį koncertą. Anksčiau turėjo keletą pamokų pas Steponą Janušką, buvo jo jubiliejinis koncertas, tai tuomet sudainavo vienintelį kartą. Daugiau scenoje nėra pasirodžiusi. Jei tikrai nuspręs dainuoti, turės keisti gyvenimo būdą. O jei dainuos šlykščiai ir baisiai, neleisiu, kaip tėvas.
– Ar jubiliejiniai metai jums buvo itin intensyvūs?
Tas baisus žodis „krizė“ – koncertų labai sumažėjo. Anksčiau nereikėdavo dirbti „dieninės profesijos“, o dabar svarstau imtis mokyti vaikus, kažką dar daryti. Esu mokęs, dirbau mokykloje, tikrai yra norinčiųjų, kad mokyčiau. Paaiškinu, kad galiu pamokyti profesionaliai dainuoti, bet neprodiusuosiu. Dabar gyvenu jubiliejumi, rimčiau visa tai apsvarstysiu po Naujų metų. Šiuo metu tai yra koncertas, tai nėra, per daug duobių, to sau negaliu leisti, visgi esu šeimos tėvas.
– Dainuojat apie 40 metų, ar laikas prabėgo nejučia?
– Iš tiesų laikas greit pradingo. Nežinau, ar žemė, ar mano smegenys greičiau sukasi. Nespėju, atrodo, gimtadienis po gimtadienio. Dar turiu kūrybinių planų, liko pora neįrašytų dainų, noriu užbaigti kompaktinį diską. Manau, jį išleisiu pavasarį.
–Tai koks tas antikrizinis receptas, kad ir jūsų, ir kitų nuotaika būtų puiki?
– Receptas vienas – neimti iš bankų paskolų. Mano vienas vaikas pasiėmė, dėl to dabar pluša Airijoje. O nuotaika dabar visiems pabjurusi – manau, kad kaip priešnuodis turėtų veikti dar didesnis šypsojimasis, visam kiemui, kaimynui. Reikėtų visur vienas kitam padėti, užjausti, tai suvienytų mus.
