Aktorės A.Giedraitytės ryšys su šachmatais užsimezgė dar ankstyvoje paauglystėje. Kaip pasakoja moteris, būtent tuo metu ji suprato, kad vieną mylimą užsiėmimą norėtų keisti kitu.
„Tuo metu lankiau meninę gimnastiką, labai gerai sekėsi, pasiekiau puikių rezultatų Lietuvos lygmeniu: 2004-aisiais laimėjau bronzos medalį Lietuvos Respublikos čempionate. Tai man daug reiškė.
Po to, galbūt paauglystės pradžioje, mečiau gimnastiką. Dabar atrodo, kad tuomet jaučiausi fiziškai išsekusi ir nežinojau, kaip su tuo kovoti. Norėjau, kad tėvai užrašytų į šachmatų būrelį. Svarstėme apie Margirio šachmatų klubą Kaune, kuriam anuomet vadovavo didmeistris Algimantas Butnorius“, – savo istoriją pasakoti pradeda A.Giedraitytė.
13-metė Aušra tuomet pasirinko Kauno šachmatų sporto mokyklą. Nors daugeliui galėtų pasirodyti, kad tai – pats tas amžius naujai veiklai pradėti, Aušra sako, kad yra veikiau priešingai – tokia pradžia yra gan vėlyva ir būtent tai pakišo koją siekiui žaisti šachmatais aukščiausiu lygiu.
„Pradėjau žaisti tikrai per vėlai. Teko būti vyriausiai savo grupėje ir iš pradžių konkuruoti su vaikais, kurie prieš mane laimėdavo. O šachmatai man labai patiko.
Vėliau daug treniravausi savarankiškai. Dalyvavau mainų programoje ir metams išvykau gyventi į Belgiją, ten žaidžiau įvairiuose turnyruose, priklausiau vietiniam šachmatų klubui. Grįžusi į Lietuvą lankiau privačias pamokas pas meistrą Henriką Asauską. Jis man paliko didelį įspūdį – ir jo mokymo metodika, ir tai, kaip jis pats žaidė“, – prisimena Aušra.
Visgi sportinę veiklą ji nutraukė dar būdama 19-os. Kaip sako, pralenkti tų, kurie žaidžia nuo 5-erių, nebūtų pavykę. Tačiau netrukus, jau pradėjus aktorystės studijas, tarsi netyčia moterį apsupo panašius pomėgius turintys žmonės. Viena jų – gera Aušros draugė, Lietuvos šachmatų čempionė Miglė Lepeškaitė, kuri tuo metu pati dirbo trenere.
„Taip ir pati įsitraukiau į šią veiklą. Metus pradirbau šachmatų trenere, man buvo labai įdomu. Dabar, grįžusi iš vaiko priežiūros atostogų, tuo vėl užsiimu ir, matyt, toliau tą darysiu, nes ši sritis yra neišsemiama – tiek darbas su vaikais, tiek žaidimas šachmatais“, – šypsosi pašnekovė.
Šachmatai įtraukia mažuosius
Dabar Lietuvos šachmatų mokykloje dirbanti Aušra turi nuo vienos iki trijų pamokų per dieną, nors kartais pasitaiko ir penkios. Nuotolinės pamokos su vaikais čia, kaip įprasta, trunka iki valandos, apie 45-ias minutes, o mokiniai daugiausia – pradinukai.
„Pradinukams, ypač pirmokams, išlaikyti dėmesį mokantis nuotoliniu būdu yra labai nelengva. Todėl įprastai viena pamoka susideda iš teorijos ir praktikos – iš pradžių išdėstoma šachmatų tema, tada kartu sprendžiame uždavinius, o vėliau vaikai žaidžia tarpusavyje ir aš juos stebiu, įsiterpiu, pasiūlau geresnius ėjimus“, – pasakoja A.Giedraitytė.
Kartkartėmis kontaktinės pamokos virsta turnyrais, tačiau šis uždavinys – nelengvas, mat pamoka trunka, palyginti, trumpai, o ir vaikų žaidimo tempai smarkiai skiriasi. Dėl to norintiems pasiekti sportinių rezultatų moteris rekomenduoja žengti tiesiai pro sporto mokyklų duris.
„Šachmatų būrelis yra pradžių pradžia, esminės žinios ir susipažinimas su šachmatų pasauliu. Tarsi triušio urvas Alisai. Jeigu vaikas norėtų tapti šachmatų profesionalu, kitas žingsnis būtų sporto mokykla, nes ten užsiėmimai vyksta kiekvieną dieną. Manau, kad taip pat mąsto ir vaikų tėvai. Labai džiaugiuosi, kad susidomėjusių šiuo būreliu yra ypač daug – tai yra smagus sportas, geros protinės varžybos.
Mano šachmatų būrelyje, kurį vaikai lanko kartą per savaitę, labiausiai susitelkiama į tai, kad vaikai aktyviai domėtųsi ir žaistų šachmatais. Norime, kad šis sportas nebūtų pamirštas, nors vargu, ar taip atsitiktų Lietuvoje“, – juokiasi pašnekovė.
Šiuo metu dėl savo papildomos veiklos A.Giedraitytė yra labai patenkinta. Kaip sako, šis darbas reikalauja dviejų dalykų – visų pirma, psichologinių žinių ir supratimo, kaip dirbti su vaikais: tai darbo socialinis aspektas.
„Antras aspektas yra išmanyti pačius šachmatus. Kartais savęs paklausiu: o kaip dirba treneriai, kurie žaidimą išmano tik iki tam tikro lygio? Ką jie daro, kai vaikas užduoda labai sudėtingą klausimą arba mato daugiau ėjimų į priekį nei tu? Visa tai reikalauja gerų šachmatų įgūdžių“, – pasakoja aktorė.
Pačios Aušros darbas yra vaikams paaiškinti taisykles nuo pačių pradmenų, išmokyti šachmatų žaidimo etiketo. Tiesa, kartais vyresnieji jos mokiniai – penktokai, šeštokai – gali iškelti ir iššūkių, kai komandiniame žaidime juos aplenkti moteriai darosi sudėtinga. Vis dėlto su savo žinių bagažo riba darbe Aušra dar nėra susidūrusi.
„Kol kas per sudėtingų vaikų klausimų ar to, kad kažko nesugebėčiau paaiškinti, nėra pasitaikę, nes turiu stiprią metodinę medžiagą.
Visgi šachmatai yra sudėtingas dalykas – būna, kad dėstai temą, o vėliau susiduri su tos taisyklės išimtimis. Tada ne viską taip puikiai išeina atsiminti. Pasitaiko, kad aiškinu temą ir pasakau kažką, kam dar reikia paaiškinti ir išimtis.
Be to, dirbdama su penktokais/šeštokais, kur sprendžiame sudėtingesnius uždavinius, kartais visų pirma juos išsisprendžiu pati, kad galėčiau greičiau pasufleruoti išeitį, jeigu netyčia užstrigtume beieškodami sprendimo“, – pasakoja moteris.
Po „Netflix“ serialo pastebi didesnį susidomėjimą
Pastaruoju metu šachmatų tema linksniuojama daugiau ir Lietuvoje, ir užsienyje. To priežastys siejamos su populiariu „Netflix“ serialu „Karalienės gambitas“ („The Queen's Gambit“), kurio istorija kalba apie profesionalią šachmatininkę ir jos vidinius demonus.
Serialą prisipažįsta mačiusi ir A.Giedraitytė. Nors, kaip sako, po jo vaikų būrelio lankomumas neišaugo, šachmatais artimoje aplinkoje susidomėjo daugiau žmonių.
„Žmonių, kurie norėtų išmokti žaisti, ar moterų, kurios pradėjo mokytis žaisti šachmatais, pamačiusios serialą, teko sutikti ne vieną“, – dalijasi pašnekovė.
Šachmatų trenerė neslepia, kad serialas jai paliko įspūdį, tačiau vietomis ir sukėlęs klausimų. Žvelgiant iš techninės pusės, kai kurios trumpos scenos Aušrą priversdavo susimąstyti.
„Kartais atrodė, kad figūros sustatytos ne taip – nepažeidžiant taisyklių, bet neaišku, kuri yra laiminčioji pusė. Lenta buvo parodoma labai greitai, bet man vis likdavo mintis: kodėl ten stovi, tarkim, žirgas“, – kitokiu žvilgsniu dalijasi pašnekovė.
Pati ji sako į serialą įsitraukusi dėl to, jog pagrindinė jo veikėja yra moteris. „Matyti moterį, kuri nušluoja visus... tiesiog greitai susitapatini, nes tai yra pozityvi patirtis“, – šypsosi Aušra.
Visgi Lietuvoje moteris šachmatininkė nėra tokia retenybė, kaip galėtų pasirodyti. „Turime ir Viktoriją Čmilytę, ir tikrai gerų, aišku, tiek nepasiekusių šachmatininkių, bet žaidžiančių labai gerai. Ir kai dalyvaudavau Lietuvos čempionatuose, merginų gretos nebuvo retos. Net tarp mano mokinių žaidžiančių mergaičių tikrai netrūksta, tai tikrai sportas ne tik berniukams“, – sako Aušra.
Profesionalai auginami nuo mažumės
O kokios viltys tiems, kurie į šachmatų žaidimą įsitraukė tik pasižiūrėję serialą? Deja, anot A.Giedraitytės, kalbant apie sportinį žaidimą, – nekokios.
„Tai tampa žaidimu dėl savęs. Pati, kaip ir minėjau, pradėjau žaisti 13-os ir man jau buvo per vėlu užimti prizines vietas Lietuvos šachmatų turnyruose, čempionatuose“, – primena pašnekovė.
Kodėl amžius šachmatuose yra toks svarbus klausimas? A.Giedraitytė sako, kad viską nulemia atmintis ir teorija, kurią išmokę vaikai žaidžia tiesiog geriau.
„Pavyzdžiui, šachmatuose svarbūs debiutai, o juos reikia atsiminti iš teorijos. Taip pat svarbios šachmatų partijos baigmės, vadinamieji endšpiliai – vėlgi, teoriją apie juos žaidžiant profesionaliai reikia atsiminti. Jeigu nežinosi teorijos, kokia baigmė veda į pergalę, į lygiąsias, į pralaimėjimą, tiesiog nesugebėsi sužaisti tos konkrečios partijos pagal turimą poziciją.
Nežinant teorijos, kaip ir kokioje pozicijoje stovinčios juodos ar baltos figūros gali laimėti ar pralošti, oponento įveikti neįmanoma“, – pripažįsta šachmatų trenerė.
Anot pašnekovės, būtent tie, kurie pradeda anksti žaisti, gali išmokti daugiau teorinių žinių. Ne manevrų, taktikų ir kombinacijų, bet debiutų ir baigmių.
„Tuo skiriasi šachmatai, kaip sportas, ir šachmatai, kaip užsiėmimas, papildomas būrelis. Vaikai čia neskiria tiek daug dėmesio mokymuisi mintinai. Būrelyje išmokstame žaisti, žaidžiame ir tobuliname žaidimą iki tam tikro lygio.
Iš tiesų, paprasčiausiai neužtektų 45 minučių pamokos, kad būtų įsisąmoninti dideli kiekiai teorijos, kad galėtume mintinai išmokti debiutus ir endšpilius. Kas žaidžia sportiniu lygiu, sporto mokyklose, jie to mokosi nuo penkerių“, – paaiškina Aušra.
Visgi aktorė interviu nenori užbaigti liūdna nata. Kaip sako, šachmatai - savaime labai įdomus žaidimas, nesvarbu, ar jo mokytumeisi nuo 4-erių ar nuo 60-ies.
„Yra skaičius, vadinamas Shannono numeriu. Tai yra dešimt pakelta šimtas dvidešimtuoju laipsniu: 10120. Tai - visų įmanomų šachmatų partijų skaičius, pasak matematiko Claude'o Shannono. Spėju, kad neįmanoma sužaisti tiek partijų per vieną gyvenimą. Todėl šachmatai mus domina nuo VI amžiaus iki dabar ir, manau, kad trauks dar ilgai“, – sako Aušra.
