Vienas iš tų vardų buvo Paulas Thomas Andersonas, kuris kūrė filmą, romantišką dramą „Saldymedžio pica“ (angl. „Licorice Pizza“). Pasklido gandai, kad Leonardo DiCaprio atsisakė siūlomo vaidmens, kuris galiausiai atiteko kitam A sąrašo aktoriui Bradley Cooperiui. Tačiau, pasak režisieriaus Paulo Thomas'o Andersono, iš tikrųjų viskas buvo kitaip.
Neseniai kalbėdamas interviu režisierius Paulas Thomasas Andersonas paneigė gandą apie Leonardo DiCaprio ir paaiškino, kad iš tikrųjų nuo pat pradžių Bradley Cooperis buvo paskirtas Jono Peterso vaidmeniui komiškoje dramoje „Saldymedžio pica“.
„Aš niekuomet nekalbėjau su Leo.“ – sakė režisierius P.T.Andersonas. „Kažkiek pažinojau Bradley ir norėjau su juo dirbti, bet nesukūriau scenarijaus manydamas, kad jis bus skirtas jam. Scenarijus buvo sukurtas pagal tikrą gyvenimo įvykį.
Garis ir jo bičiuliai pristatė vandens lovą Jonui Petersui, kuris garsėjo kaip didesnis už gyvenimą, galingas Holivudo filmų prodiuseris. Realybėje nieko dramatiško neįvyko. Jis buvo maloniausias vaikinas visame pasaulyje.“
Tačiau filmo „Saldymedžio pica“ kūrėjas suprato, kad tokia scena, kurioje nenutinka nieko ypatingo, būtų „nuobodi“. Taigi vietoj to filmo režisierius sukūrė išgalvotą „beprotišką“ Jono Peterso versiją, kurią suvaidino aktorius Bradley Cooperis.
Filmo anonsas:
Taigi, paaiškėjo, kad Leonardo DiCaprio niekada nedalyvavo diskusijose apie galimybę suvaidinti filme „Saldymedžio pica“, o vaidmuo visuomet priklausė aktoriui Bradley Cooperis. Įdomu tai, kad šių dviejų aktorių vardai gandų lygyje susikirto jau ne pirmą kartą.
Vizionieriaus režisieriaus Guillermo del Toro trileryje „Košmarų skersgatvis“ Leonardo DiCaprio iš tikrųjų buvo sutikęs prisijungti prie filmo, tačiau paliko projektą, o jį netrukus pakeitė aktorius Bradley Cooperis.
Filmas „Saldymedžio pica“ pasakoja istoriją apie augančius, lekiančius ir įsimylėjusius Alaną Kane (akt. Alana Haim) ir Garį Valentine (akt. Cooper Hoffman), 1973-aisiais metais San Fernando slėnyje, kurie niekada nebuvo susitikę prieš fotografijos dieną Gario vidurinėje mokykloje.
Alana nebėra moksleivė, bet jauna mergina, siekianti atrasti ir apibrėžti save virš jos neįkvepiančio fotografo padėjėjos darbo, o Garis, nors dar tik paauglys, bet jau įsitvirtinęs scenoje kaip dirbantis aktorius.
Laikui bėgant ir keičiantis jų draugystei, Garis ieško karjeros galimybių ne tik aktorystėje, bet ir tampa pradedančiuoju verslininku, parduodančiu vandens lovas ir atidarančiu dažasvydžio arkadą; o Alana rimtai svarsto savo ateitį (įskaitant įsiveržimą į aktorystę).
Vieni arba vienas šalia kito, Alana ir Garis išgyvena daugybę epizodų, kurie kelia skausmą ir kartėlį. Tiek sąmoningi, tiek nučiuožusiais stogais, Alana ir Garis veržiasi per laiką ir vietą, kuri jiems atneša pirmosios meilės jaudulį, įžengimą į pilnametystę ir naujus atradimus – ko gero, labiausiai vienas kitame.
