Tačiau vargiai rastume žmogų, nenumanantį, kas ji tokia. Kita kalba, kad daugumai Sandra – tiesiog simbolinė figūra: lietuviškos mados avangardas, amžina maištininkė. Tad smagu ją pakalbinti kaip moterį, kurios gyvenimas neapsiriboja drabužių dizainu.
Pastarąjį kartą viešai kalbėjomės gal prieš dešimtį metų. Per tą laiką subrendai, tapai protingesnė?
Nelabai, nebent kampai apsilaužė. Anksčiau, jei kažkas kažko neleisdavo, užsiplieksdavau, triukšmaudavau, stresuodavau. Dabar nuolankiai su viskuo sutinku: „Gerai, gerai.“ – o padarau savaip. Tai daug lengvesnis kelias. Šiuo atžvilgiu tikrai tapau protingesnė… Berlyne Martina Glomb priėjo: „Labai geras tavo šou, labai geras! Tu vis tiek pasieki savo.“ Ten ką tik vyko Baltijos šalių šou. Visi rodė po 14 modelių, o aš – 28. Buvau tikinama, kad per penkias minutes nespėsiu, bet užsispyriau: „Visi modeliai eina, o maniškiai – bėgs...“ Šiaip tai ten tokia mėsmalė!
Pamatei, ko nemačiusi?
Pamačiau. Ten niekas nepaiso tavo norų. Repeticijai tik dvidešimt minučių, modeliams nieko nespėji paaiškinti. Konvejeris. Įstumia tave į holą su šampanu, paskui – į patalpą, kur drabužiai (iškart sakai asistentėms, ką lyginti, ką tvarkyti), o už sienos jau vyksta šou. Grimas visiems bendras, viskas daroma karštligiškai; gerai, jei spėji modeliui ant galvos ką nors užmauti. Vieni baigia parodymą ir paknopstomis lekia lauk, kitus jau stumia į jų vietą. Nei pabendrausi, nei pasidžiaugsi; tavęs net neleidžia ten, kur žiūrovai. Ant akreditacijos kortelės užrašyta, kad tavo „07 šou“, ir pagal tai apsauga žino, kur, kiek gali užtrukti.
Tau turėtų patikti tokios ekstremalios situacijos.
Tikrai patinka. Kai nespėji, viskas sukasi, dega. Kai reikia maksimalios koncentracijos. Tada būni kaip robotas: eini ir darai, ką reikia, ir jokios jėgos tau negali sukliudyti. Plius jauti pasitenkinimą, kad gali suvaldyti chaosą, nesutrinki.
Plačiau naujausiame žurnale „Laima“