Rankdarbius nuo jaunystės kurianti D.Kirdeikienė tikina šiam hobiui jaučianti didelę aistrą. „Kurti man tiesiog patinka. Prie kūrybos ir gamybos galiu praleisti ir ištisą dieną, dažnai procesas užtrunka ir pernakt. Pradedi ir negali numesti, kol neužbaigi“, – šypsosi D.Kirdeikienė.
Nors dažniausiai D.Kirdeikienė kuria papuošalus – auskarus, seges, karolius, pakabukus – moka pagaminti ir kitką: išmano skirtingas dekupažo technikas, kuria mezginius, interjero aksesuarus, jos kūrinių kolekciją puošia ir velykiniai darbai.
D.Kirdeikienės rankdarbiai – spalvingos moters fantazijos vaisiai, reikalaujantys ne tik talento, bet ir įgūdžių, kruopštumo, begalinės kantrybės. Savo darbeliams ji naudoja skirtingas medžiagas: karoliukus, plunksnas, dažus, siūlus ir kitokias.
Kaip D.Kirdeikienė išmoko kurti tokius menus? „Geriausias mokslas – praktika ir... internetas. Kuo daugiau darai, tuo daugiau supranti, kokios medžiagos ilgiau tarnauja, nesuyra, dera tarpusavyje. Svarbu ir pojūtis – kiekvienam papuošale norisi palikti savo braižą, padaryti jį išskirtinį. Tiesą sakant, arba turi tam "polėkio", arba ne“, – Žmonės.lt sako D.Kirdeikienė.
Pagrindinis menininkės kūrinių motyvas – paukštis, ypač derantis prie Velykų šventės simbolikos. „Tai mano mėgstamiausias simbolis“, – sako D.Kirdeikienė, paukščio simboliką panaudojanti dažname savo kūrinyje.
Kaip pasiruošti Velykoms?
Šiais metais Velykas D.Kirdeikienė sutiks kartu su šeima. „Sesuo tęsia tradiciją visus sukviesti ne tik šventiškai pasivaišinti, bet kartu nueiti ir į bažnyčią ar tiesiog pasivaikščioti gamtoje. Tai labai gera tradicija, kurios nesiūlau atsisakyti niekam – juk nors kelis kartus per metus skubantys giminaičiai susirenka pabūti kartu. Tai ir yra svarbiausia“, – svarsto ji.
Ypatingų velykinių papročių D.Kirdeikienė neturi: „Per šventes tiesiog mėgstam gerai leisti laiką kartu. Visi skirtingi, todėl svarbiausia mums – pabūti drauge, pasikalbėti, apsikeisti receptais, naujienomis. Aišku, neišvengiam margučių daužymo arba ridenimo – tai šventės elementai, be kurių Velykos nebūtų Velykos.“
Velykų stalą D.Krideikienė kasmet puošia tradiciškai – taip, kaip mokė močiutė. „Margučius sudedame į žalią žolę ar samanas, stalą užklojame mano pačios siuvinėta arba vašeliu nerta staltiese – ji gali tapti pagrindiniu akcentu“, – savo rankdarbius per šventes pasitelkia D.Kirdeikienė.
Kitiems D.Kirdeikienė pataria puošiant Velykų stalą nebijoti improvizuoti: „Velykų stalą visada papuoš aukšta, didelė lauko gėlių puokštė, kurią puikiai galite surinkti ir patys. Ją puoščiau rankų darbo paukščių elementais: vaikų iš popieriaus išlankstytais ar pačių iš plunksnų ir karoliukų suvertais. Man pačiai patinka šiuolaikiškai, saikingai dekoruotas stalas su gražiomis pastelinių spalvų stiklo taurėmis, keliais dekupažo technika dekoruotais indais, gražiai išdėliotais įrankiais ir šventinių raštų lėkštėmis. Pagrindinis akcentas – margučiai – gali būti sudėti į didelį dubenį su sausomis samanomis ir, jei jau pražydo, keliais pavasarinių gėlių žiedais. Svarbiausia – visuma. Stalas neturėtų būti perkrautas nėriniuotom servetėlėm ar kačiukų šakomis.“
Velykų stalui puošti D.Kirdeikienė siūlo pasitelkti violetinę ir geltoną spalvas, galima net šiek tiek juodos. „Arba galite rinktis ir kitokią spalvų gamą: visus rudos spalvos atspalvius nuo šviesiausios iki tamsiausios, šokoladinės“, – siūlo.
Kiaušinius D.Kirdeikienė dažniausiai dažo taip, kaip moka visi – su svogūnų lukštais, tik ryškesnėmis spalvomis. Būna, paimprovizuoja: prideda kokių lauke rastų žolyčių, apdėlioja svogūnų lukštais ir išvirusi gėrisi originaliais ornamentais. Sako, ir kitiems vertėtų taip pabandyti – margučiai būna labai gražūs, kitoniški. „Kažkada kiaušinius dažiau dekupažo technika“, – prisimena D.Kirdeikienė ir neslepia kiaušinių dažymą išties sureikšminanti ir skirianti tam daug laiko.
Tačiau dar stipriau pajausti šventinę nuotaiką pavyks, jei papuoštas bus ne tik Velykų stalas, bet ir pasipuošite patys. Tam D.Kirdeikienė pataria rinktis originalius, spalvingus papuošalus, kurie pagyvintų aprangą ir suteiktų išvaizdai žaismingumo.
