– Sukūrėte himną žmonėms, sergantiems vėžiu. Ką jis jums reiškia, kodėl gimė tokia idėja?
– Vaikai, sergantys vėžiu, pasiūlė šią idėją. Tada ligoninės darbuotojai susisiekė su mano prodiuseriu Martynu Tyla ir aš sutikau sukurti himną. Tema apie vėžį liūdna, todėl aš norėjau sukurti greito tempo dainą, su nuotaika, su viltimi, kurioje būtų aišku, kad sergantys vėžiu nėra vieni, mes jiems padėsime, juos palaikysime. Man ši tema gana svarbi asmeniškai, nes aš augau be tėvo ir turėjau tik senelį, kurį praradau dėl skrandžio vėžio. Galvodamas apie jį ir kūriau himną.
– Himną atliekate su vienais geriausių ir stipriausių Lietuvos popatlikėjų: Giedre Kilčiauskiene, Daiva Starinskaite, Vaidu Baumila ir kt. Koks tai jausmas?
– Labai geras. Smagu girdėti, kaip visi geri atlikėjai padaro tai, ką jie gali daryti geriausiai. Atlikėjus rinko pacientai, kurie norėjo šio himno, tačiau kai kuriuos dainininkus rinkausi ir aš. Ne visi sutiko, ne visi galėjo, tačiau džiugu, kad būtent stipriausieji neatsisakė.
– Po „Eurovizijos“ sakėte sulaukęs įvairių kūrybinių pasiūlymų. Kuriais iš jų pasinaudojote?
– Rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjo pradžioje turėčiau koncertuoti Ukrainoje. Ten bus 36 koncertai, kuriuose dainuosiu su kitais geriausiais „Eurovizijos“ atlikėjais. Taip pat turėčiau įrašyti duetą su Ukrainos dainininke Nastia Prichodka. Gavau pasiūlymą dalyvauti Rusijos konkurse „Piat zviozd“. Nežinau, gal per šiuos projektus sulauksiu dar daugiau pasiūlymų.
– Galimybės neribotos. Kokie jūsų tikslai ir planai: liksite Lietuvoje, ar norite plaukti į plačiuosius vandenis?
– Dabar galvoju, kad nenorėčiau gyventi niekur kitur, tik Lietuvoje – atsigriebti už tą laiką, kurį praleidau Londone. Tačiau vien Lietuva nesiruošiu apsiriboti – noriu pakeliauti, dalintis savo muzika.
Tai, kas atsitinka gyvenime, mums nesuteikia laimės. Laimė priklauso nuo to, kaip mes į įvykius reaguojame.
– Ar pastebėjote padidėjusį merginų dėmesį? Galbūt sulaukėte kokių nors netikėtų pasiūlymų?
– Žinoma, sulaukiau. Kartais tai vargina. Kai dvylikametės rašo, kad myli mane, bijau joms neatrašyti ir sudaužyti širdį. Tačiau visiems gerbėjams nespėju atsakyti. Jei atsakinėčiau į kiekvieną laišką, jie negirdėtų mano muzikos, nes aš nespėčiau nei jos parašyti, nei sudainuoti. O įdomių pasiūlymų sulaukiau keleto. Viena gerbėja siūlė pasirinkti vieną savo muzikos mėgėją ir su juo sudainuoti dainą. Kita mergina norėjo, kad sudainuočiau pagal gerbėjos sukurtą tekstą dainą.
– Ar jaučiate krizę? Pasiūlykite antikrizinį receptą mūsų skaitytojams.
– Pats nelabai jaučiu. Taip jau atsitiko, kad atsiradau laiku ir vietoje – išgarsėjau tinkamu metu, todėl turiu dabar įvairių pasiūlymų ir pagaliau galiu gyventi vien iš muzikos. Tačiau mano tėvai jaučia krizę, todėl aš stengiuosi jiems padėti kaip tik galiu. Tačiau turiu ir antikrizinį receptą. Tai, kas atsitinka gyvenime, mums nesuteikia laimės. Laimė priklauso nuo to, kaip mes į įvykius reaguojame. Svarbiausia nesėdėti namie su depresija, nes tai gramzdina dar giliau į duobę.
– Ką veiksite savaitgalį?
– Dirbsiu – koncertuosiu.
Trumpai apie Sasha Song.
Dainininkas, muzikantas Dima Šavrovas savo karjerą pradėjo būdamas 10-ies, kai sudainavo legendinę dainą „Mamai“, kurią Dimai sukūrė Ovidijus Vyšniauskas ir Gintaras Zdebskis. Sulaukęs 12-os, jis išleido debiutinį albumą „Svajonių laivas“ ir buvo apdovanotas prestižine „Bravo“ statulėle kaip „Metų atradimas“.
Tačiau daug žadančią karjerą Dimai netrukus teko nutraukti. 15-metis su tėvu išvyko į Londoną, kur po metų tėvas paliko Dimą ir išvyko į Kanadą. Nuo 16-os vaikinas pradėjo savarankišką gyvenimą visiškai nepažįstamoje šalyje.
Prieš porą metų Dima grįžo į Lietuvą ir čia nutarė daryti tai, ką moka geriausiai, – dainuoti ir kurti muziką. Jo ir grupės SEL daina „Ne Uletaj“ radijo stočių TOP‘uose išsilaikė 14 savaičių. Šiemet atlikėjas dalyvavo „Eurovizijoje“.
