Kai A.Lebedenko pirmąkart nuėjo į sporto klubą, jam buvo 24-eri. Tada vaikinas tiesiog pasinaudojo draugo pareklamuota akcija – gavo abonementą už pusę kainos. Be to, po darbo turėjo nemažai laisvo laiko, o sportuoti kaip tik pasidarė madinga...
„Į sporto salę pirmąkart nuėjau baigęs universitetą. Ryžausi prisitraukimų testui, bet neprisitraukiau nė vieno karto. Tada išsikėliau tikslą sąžiningai sportuoti, ir ėmiau jo siekti – įsigijau metinį abonementą sporto klubui, pasižadėjau ten eiti kasdien. Pirmus metus buvo sunku – buvau nesuderinęs mitybos, neturėjau treniruočių plano“, – Žmonės.lt pasakojo pašnekovas.
Per metus nepajėgęs priprasti A.Lebedenko sportuoti metė, bet sulaukęs 27-erių ir vėl pribrendo noras: „Tada pažvelgiau rimčiau: ėmiau dirbti su treneriu, susirūpinau savo mityba, pradėjau skaityti reikiamą literatūrą. Prieš porą metų net mokiausi dietologijos! Taip iki šiol diena iš dienos einu savo tikslo link.“
Dabar A.Lebedenko sportuoja kiekvieną dieną, viena treniruotė trunka apie 2 – 2,5 val. Į sporto klubą vaikšto rytais – pats atsikelia, kai kitų iš lovos neišverstum, ir prieš išskubėdamas į darbą štangas kilnoja.
„Būčiau melagis, jei sakyčiau, kad pradėjęs nesvajojau apie tobulą kūną. Visi mes – ir vyrai, ir moterys – norime atrodyti gražiai. Tačiau dabar aš pasiekiau tokią fizinę formą, kuri man patinka, kuri mane tenkina. Taigi sportas man reikalingas dėl geros savijautos, sveikatos. Tai – mano gyvenimo būdas... Blogai jaučiuosi praleidęs treniruotę. Be to, jaučiu, kad sportas mane pakeitė ne tik išoriškai: jis išugdė valią, išmokė atsakomybės“, – porina pašnekovas.
Jau kelerius metus jis ne tik sportuoja, bet ir atsakingai renkasi maistą. „Valgyti galima viską, tik reikia turėti saiko. Žinoma, patartina vengti chemijos prisotinto, perdirbto maisto, bet jo paragauti galima – kitaip juk ir išprotėti galima... Čia kaip kinų išminčiai kad sako – reikia trupučio nuodo, kad įgautum imunitetą. O šiaip... Sveika valgyti visokių rūšių ryžius, avižas, kiaušinius, mėsą. Nepirkite dešrelių – geriau išsikepkite vištienos. Košę virkite patys, o ne pirkite pagamintą. Žinokite, kiek galite suvalgyti, ir to laikykitės... Be abejo, visų pirma tam taikomas bandymo metodas“, – pataria A.Lebedenko.
Vis dėlto iki šiol jis save vadina tik megėju: pragyvena iš laikrodžių taisymo, o iš sporto, bent kol kas, dar neuždirba.
„Kol kas tai nėra mano pagrindinis tikslas, bet niekad nežinai, kas bus ateityje. Būčiau niekuo prieš baigti kokius nors mokslus, nes kol kas tesu savamokslis – skaitau knygas, straipsnius internete, žiūriu vaizdo įrašus, kalbu su treneriais. O jei pats, pavyzdžiui, norėčiau būti treneriu, mokslų reikėtų“, – sakė jis.
Motyvuoja gyventi sveikai
Metų pradžioje A.Lebedenko sugalvojo, kad savo žiniomis apie sportą ir sveiką gyvenseną vertėtų pasidalinti ir su kitais – jau pakankamai informacijos prikaupė, kuri kitiems galėtų praversti. Tada „Facebook“ tinkle ir sukūrė puslapį „Motyvuoti atletai“ – daugiau nei tūkstančiui sekėjų čia kasdien pasakoja, kaip sveikai maitintis, dalijasi motyvuojančiomis nuotraukomis, citatomis, patarimais, organizuoja konkursus.
„Veiklą pradėjau sausio mėnesį. Pradžioje sunkiai tie „laikai“ rinkosi, bet dabar matau, kaip viskas įsibėgėja. Stengiuosi“, – šypsosi pašnekovas. Netrukus puslapio gerbėjams žada pristatyti ir naujovę – suks vlogus.
Savo puslapyje jis pataria, kaip, pavyzdžiui, prisiversti sportuoti: „Pradžioje, pavyzdžiui, pabandykite įsiprašyti pabėgioti kartu su tais draugais iš „Facebook“, kurie tuo jau giriasi. Arba raskite draugų, kurie vaikšto į sporto salę, ir nueikite kartu – pažiūrėkite, ar jums patiktų. Manau, kad sportas turi būti malonumas. Nebūtinai reikia lankyti sporto klubą – galima ir jodinėti, čiuožinėti ant ledo ar daryti dar ką nors. Raskite tai, kas patinka jums, kad tai būtų džiaugsmas, o ne našta.“
Pataria ir tiems, kurie įsigiję sporto klubo abonementą, tik išleistų pinigų nesigaili ir vis tiek iki sporto salės niekaip nenueina: „Raskite bendraminčių. Kai į sporto klubą einate su kažkuo, nueiti iki jo lengviau. Bet nueiti ten įmanoma ir vienam – pats visa tai „praėjau“. Žinoma, prisiversti nelengva, bet įmanoma.“
