„Augalai ir žaliosios erdvės yra ryšys tarp mūsų ir gyvenamųjų vietų. Tai ekologiškesnis požiūris miesto aplinkoje tarp žmogaus ir žemės", – renginyje kalbėjo R.Mikailionytė, pakvietusi ir būrį žinomų žmonių pasigrožėti kone visą vasarą kurtais ir puoselėtais želdynais.
Pasveikinti Renatos Mikailionytės ir vieną paskutinių vasaros popiečių praleisti naujai sužydėjusiame Rūdninkų skvere rinkosi Kristina Sabaliauskaitė, Benediktas Vanagas, Simona Burbaitė, Arnoldas Remeika-Bomberis, Viktorija Pocienė, Eglė Andreikaitė, galimybę atnaujinti Rūdninkų skverą suteikusi Vilniaus savivaldybės Želdynų skyriaus vedėja Giedrė Čeponytė ir daug kitų.
Anksčiau podiumu žengusi, o dabar dažniau daržo ar gėlyno lysvėje sutinkama R.Mikailionytė kolekciją „Miesto sodininkas" kūrė ir Rūdninkų skvero želdynus atnaujino, bendradarbiaudama su aktyvaus laisvalaikio aprangos prekės ženklu „Audimas". Žaliosiose skvero erdvėse buvo naujai suformuoti ir praplėsti gėlynai, kur vien rožių pasodinta 62krūmai, taip pat gauromečiai, raudonėliai, kinmėtės, kraujažolės, pievų bei prieskoniniai augalai. Iš viso net 22 skirtingos augalų rūšys.
„Labai norėjau, kad mieste būtų rožynas. Neatsitiktinai pasirinkau rožes: jų žieduose slypi daug prasmių. Man tai aristokratijos, sakralinis, meilės ir mirties, moteriškumo simbolis – gėlė karalienė. Mes, želdinome gėlynus, rožės visos atkeliavo iš „Sibirkos rožyno". Veislės parinktos atsparios šalčiui ir ligoms. Kiekvienas augalas pasakoja savo istoriją, todėl nebuvo lengva juos sujungti. Man buvo įdomus sąskambis senų kaip pasaulis rožės žiedų su daugiamečiais pievose pasitaikančiais augalais, prieskoniais – tai suteikė modernumo ir nostalgijos, eklektikos. Kartu norėjau pasakyti, kad rožė nėra lepus ir pretenzingas augalas, kad ji gali puikiai įsilieti į modernias ir istorines miesto erdves, suskambėti ir pražysti, džiuginti žmones. Nestatiški gėlynai keisis per visus metų laikus", – apie Rūdninkų skvero rožyną pasakoja R.Mikailionytė.
R.Mikailionytė: „Ateina nauja sodininkų karta"
Pristatydama atnaujintus Rūdninkų skvero želdynus, aistrą sodininkystei atradusi žinoma moteris pasakojo pastebinti, kad formuojasi naujas miesto žmogaus požiūris į tausojimą, tvarumą, išliekamąją vertę.
„Stebėdama aplinką supratau, kad ateina nauja sodininkų karta. Kaip gyvybės forma pasirenkama augmenija. Miesto žmogus ieško sąlyčio su žaliu jaukumu, šiluma. Augalai reikalauja dėmesio ir priežiūros, o tai skatina būti intuityvesniais ir susidurti su natūraliais pasauliais", – pastebi R.Mikailionytė.
Renginio svečiai ir kolekcija – galerijoje:
Atnaujinant Rūdninkų skverą, siekta išsaugoti čia besilankančių ir kaimynystėje gyvenančių žmonių įpročius. Nauji gėlynai suformuoti senųjų vietoje, šiek tiek juos išplečiant ir nustatant griežtesnes gėlynų ribas. Senieji augalai iškelti į kitas miesto erdves, paruošė gruntą naujam rožynui. Be to, buvo atnaujintos ne tik žaliosios erdvės, bet ir pastatyti nauji suoliukai ir šiukšliadėžės, sutvarkytos grindinio plytelių duobės, išgenėtos skvere žaliuojančių švedinių šermukšnių sausos šakos. Pasak R.Mikailionytės, skvero atnaujinimas pareikalavo daugelio rankų darbo, tačiau čia darbai nesibaigia – dėmesio skverui reikės skirti ir ateityje.
Skvero atnaujinimui įkvėpė noras palikti išliekamąją vertę
Rūdninkų skvero atnaujinimui įkvėpė naujausia Renatos Mikailionytės kurta rudens/žiemos kapsulinė kolekcija „Miesto sodinininkas". Puoselėjant išorinį sodą ir savo aplinką, dizainerė skatina nepamiršti ir savo vidinio sodo – vidinės harmonijos pasaulio. Naujausia kolekcija sujungia R.Mikailionytės pamėgtus ir laiko patikrintus gaminius su aktyvaus laisvalaikio aprangos gamintojo funkcionalumu ir išdirbtomis technologijomis.
„Man labai svarbus žmogaus identitetas, o kasdienis rūbas neturi jo užgožti, net priešingai – turi jam tarnauti. Todėl drabužio funkcionalumas yra viena svarbiausių savybių. Kita ne mažiau svarbi savybė – lengvas drabužio pritaikomumas, kad įsilietų į žmogaus spintą su jo jau turimais daiktais. Tai svarbu tiek perkant, tiek kuriant rūbą. Audiniai buvo labai apgalvoti, tam kad žmogus rudenį ir žiemą jaustųsi jaukiai. Visa tai apjungia tiek mano kaip sodininkės, tiek kaip drabužių kūrėjos patirtį", – apie dvi didžiąsias gyvenimo aistras sujungusį bendradarbiavimą kalba kūrėja.