„Saviizoliacija ir biurokratinė gyvenimo prasmė.
Aš morališkai tam buvau nusiteikęs. Dirbant ir susiduriant su didelėmis žmonių grupėmis, čia tik laiko klausimas. Tad paskutinį rugsėjo savaitgalį, įžengdamas į Kristaus amžių gimtadienio proga gavau dovanų saviizoliacijją ir galimybę savu kailiu patirti, kaip gi veikia sistema. Ir man pasirodė, kad ta sistema veikia blogai.
Ryt oficialiai paskutinė mano saviizoliacijos diena, esu sveikas, simptomai nepasirodė, o ir testas – neigiamas. Žodžiu, šitoje vietoje man pasisekė ir pasisekė labai, nes iš paskos į namų areštą galėjau nusitempti labai daug žmonių. O dar ir apkrėsti. Kolegoms, kuriuos, deja, virusas pakirto – linkiu pasveikti.
Lietuvos valdžiai, kuri kaip užsikirtusi kartoja, kad situacijai yra pasiruošusi, irgi linkiu pasveikti nuo melo ir išsiblaivyti nuo neadekvataus situacijos vertinimo. Bent jau kiek man tenka girdėti – SAM kartoja, kad situacijai yra pasiruošta. Ko gero tą pasiruošimą liudija ir pranešimai, kad NVSC palieka darbuotojai, nes neatlaiko darbo krūvių.
Pirmadienis. Kolegė naktį mane informuoja, kad jos testas – teigiamas. Bandau karštąja linija užsiregistruoti testui. Neleidžia, sako NVSC man jį paskirs. Paskyrė. Tik kažkodėl Kaune. Todėl testą pasidariau Vilniuje savo lėšomis. Pirmadienį buvo 7-ta diena po rizikingo kontakto. Vakare gaunu atsakymą – neigiamas. Apsidžiaugiu. Nesergu. Ir galvoju, kaip dylinti reikalus toliau. Visi darbai palauks. Šuo priduotas draugams, nes vedžioti pagal taisykles negaliu. Bet penktadienį turiu išskristi mėnesiui į Islandiją. Meninei rezidentūrai. Gavęs neigiamą testo atsakymą noriu susisiekti su NVSC. Dėl Islandijos. Nebedirba.
Antradienis. Bandau susisiekti su atvejį tiriančiais specialistais, dėl leidimo praėjus 10-čiai dienų po rizikingo kontakto nutraukti saviizoliaciją, nes simptomų nejaučiu, testas – neigiamas – turiu išskristi profesiniais reikalais į Islandiją. Ten ir taip privalu pasidaryti du testus penkių dienų laikotarpyje ir tas 5 dienas karantinuotis.
Skambinu bendruoju telefonu į NVSC. Jaučiu ilgai nekels, įsikišu ausinę ir einu gamint pietų. Dvi valandas klausau džinglo. Pavalgau. Nekelia. Suvirškinu. Po poros valandų atsiliepia. Paaiškinu situaciją. Sako, nieko nežinau – skambinkite jūsų atvejį tiriančiam specialistui. Sakau, o kas tiria mano atvejį? Paaiškina, kad tas, kas jums skambino. Kad, sakau, man dar nieks neskambino. Aš pats jums skambinu. Kaip tai neskambino? Ir rašto nepasirašėt, kad sutinkat su saviizoliacijos taisyklėm? Kokio rašto – nustembu aš. Sako, tada skambinkit į Kauną jeigu sąlytis vyko Kaune.
Skambinu. Pakelia, sujungia. Paaiškinu situaciją. Specialistė sako dar nežinanti, ar galima man bus išskrist. Perskambins vakare. Paskambina vakare. Sako, ne, jokiu būdu. Jūs esate sistemoje, jums gresia administracinė atsakomybė už saviizoliacijos nesilaikymą. Ir nurodo mano saviizoliacijos pabaigą – spalio 5 diena. Tai baibai Islandija.
Kitą dieną sulaukiu ponios Vilijos skambučio. Iš NVSC. Informuoja, kad mano izoliacija iki spalio 8 dienos. Klausiu, kodėl? Paklausia, ar vaidinau tokiam ir tokiam spektaklyje? Sakau – nevaidinau. Pas mane parašyta, kad vaidinote. Sakau, aš vakar savo atvejį aptariau su Kauno epidemiologe, gal jūs su ja susiekite ir susiderinkite. Ponia Vilija mane patikina, kad susisiekti negali, nes Kauno kolegių nepažįsta, ji pati iš Vilniaus. Sako, o tai jūs raštą pasirašėt jau? Ne, nepasirašiau. Tai tada aš jums jo ir nesiunčiu. Jeigu kas keisis – aš jums perskambinsiu, bet jaučiu jums tada reikia klausyt, ką jums sakė Kauno kolegės.
Kitą dieną susipažįstu su dar viena NVSC darbuotoja. Malonaus balso ponia Regina iš Kauno. Pokalbis identiškas. Sakau, gal jūs galite, jeigu jau iš Kauno, pasikalbėti su savo kolegom tiriančiais atvejį. Sako, negaliu, nes aš tik informatorė. O raštą pasirašėt? Ne, negavau jokio rašto. Negavot. Tai mes jums perskambinsim.
Ketvirtadienį išsiaiškinu kas konkrečiai tiria atvejį, prisiskambinu pats jau ketvirtam žmogui, panelei Kristinai. Ji manęs maloniai išklauso. Paaiškina, kadangi daug Kauno muzikantų ir teatralų izoliacijoje, biurokratiškai paprasčiau, kad visi bus izoliacijoje iki spalio 8 dienos. Ji man pritaria, kad nefaina be jokio pagrindo dar plius porą dienelių man namie praleisti. Nes mano kontaktas buvo 22 dieną. Atsiųsiu raštą – pasirašykit.
Sprendžiant iš to, kaip vėlai atsiuntė raštą, supratau, kad nemenkus viršvalandžius panelė Kristina dirba. Ir taip, praėjus 10 dienų po rizikingo sąlyčio, aš oficialiai buvau nusiųstas į izoliaciją. Bet jau neliko laiko ir gal prasmės įvertinti mano kontakto rizikingumo faktorių, patikslinti, su kuo aš turėjau kontaktą.
Kokia viso to prasmė? Kokia oficialiai prasmė mane išsiųsti į izoliaciją po 10 dienų? Kokia prasmė sėdėti namie su neigiamu testu ir be simptomų? Paklausiau to savo šeimos gydytojos, ji man atsakė – prasmė yra tik biurokratinė. Kokia prasmė drausti nesergančiam žmogui neleisti išvykti iš šalies? Kokia prasmė neleisti pavedžioti šuns? Kokia prasmė neleisti išnešti šiukšlių? Nu biurokratinė.
Visų pokalbių su NVSC metu man pavyko išlaikyti mandagų toną, nors labai norėjosi ant ko nors parėkti, bet ir su manimi kalbėjusios moterys – klausėsi, girdėjo, kalbėjo maloniai ir jos nėra vertos mūsų pykčio, nes tiesiog dirba savo darbą, dirba viršvalandžius ir nieko negali padaryti, nes sistema joms, panašu, nepadeda. Niekas joms nepadeda.
Prašau, nueikite ateinančią savaitę prie balsadėžių, ir jeigu turite artimoje aplinkoje ką nors, kas ketina balsuoti už valstiečius, priminkite, kokie jie yra melagiai ir kaip neatsako už bazarą. Pandemija tęsis dar ilgai, ne vieną mėnesį, o gal ir ne vienerius metus. Mums reikia prisitaikyti ir nepaversti savo gyvenimo nelogišku kalėjimu, kurio prasmė yra biurokratija. Nueikite balsuoti bet kokia kaina, net jeigu norite gadinti biuletenį.
Savaitė buvo buvo ohoho. Galiausiai pavyko nusipirkti naujus bilietus ir tikiuosi kitą penktadienį pavyks nusileisti Islandijoje. O mėnesio viduryje pavyks prisijungti prie kitų 12 menininkų, kurie jau sėkmingai kuria Reikjavike. O savaitę namuose irgi turėjo privalumų. Išsivaliau langus, susipažinau su dalimi kaimynų kitapus gatvės. Išsivaliau langus. Ai, jau minėjau. Nusikalkinau stiklinius indus. Vaje, kaip įdomu buvo. Eina sau. Ačiū draugams, kad pažiūrėjo šunį, kad atnešė man ledų, vyno, vištos, cigarečių, gėlių. Ir kad klausė, kaip gausiai aš burbu.
Gero, biurokratiškai lengvo pirmadienio visiems!“ – socialiniame tinkle rašė D.Vaitiekūnas.
