„Mudu draugaujame ir kartu gyvename trejus metus, o atrodo, kad vienas kitą pažįstame visą gyvenimą, – džiaugiasi Seržas. – Per Kalėdas susižadėjome ir pradėjome galvoti apie vestuves. Norėjome, kad jos vyktų būtinai Italijoje. Kitur šventės net neįsivaizdavome: mus labai traukia tos šalies gamta, kalnų miestelių žavesys, vietinių žmonių nuoširdumas, bendri prisiminimai ir istorija.“
Viename žaviame miestelyje netoli Romos jiedu ketino susituokti kaitrią liepą. Ten viešėdami vasaros pradžioje sutvarkė reikiamus formalumus. Seržas pasirūpino ne tik savo, bet ir mylimosios įvaizdžiu – sukūrė drabužius, aksesuarus. Tačiau liepa buvo per daug įtempta dėl darbų gausos, todėl nusprendė šventę nukelti ramesniam laikui – spalio pradžiai.
„Dangus mus lepino šiluma ir dabar, tad numatyti proginiai drabužiai puikiai tiko, – sako dizaineris. – Užtikrintai „Taip“ – „Grande Si“ itališkai vienas kitam ištarėme apsupti pačių artimiausių žmonių ir net du kartus. Norėjome dviejų ceremonijų – ne tik civilinės, bet ir bažnytinės: mums buvo svarbu gauti ir Dievo palaiminimą.“
Iš bažnyčios išėję jaunavedžiai pagal itališkas tradicijas buvo gausiai apiberti ryžiais. Šios kruopos – ilgų laimės ir meilės metų, turtų ir vaisingumo simbolis.
Po apeigų Indrė ir Seržas svečius pakvietė į kalnuose įkurtą osteriją itališkos vakarienės. Kitą dieną visi susirinko į pikniką prie jūros. „Patys kūrėme vestuvines gėlių kompozicijas, rūpinomės visomis šventės detalėmis, – pasakoja. – Mums pavyko sukurti tikrą itališką pasaką – artimieji nenorėjo, kad ji baigtųsi. Jie namo išvyko anksčiau, o mudu pasilikome saule ir jūra pasimėgauti ilgėliau. Itališkas gyvenimo nuotykis pavyko puikiai.“
Fotogalerija: