„Kiekvienoje veikloje, kurios imamės, mums svarbiausia geras nusiteikimas. Tada negaila nei įdėto triūso, nei laiko, – vienbalsiai pasakoja seserys Puzaraitės. – Ir jokios konkurencijos nejaučiame, juk nuo mažų dienų koncertuojame drauge ir mokame džiaugtis viena kitos sėkme. Šokių projektas nėra nei gėdingas, nei amoralus, tad džiaugiamės galimybe išbandyti save naujoje srityje. Be to, esame pilnametės ir pačios priimame sprendimus, kaip ir kur elgtis. Pagalvojom, kad bent jau mokėsime valsą per vestuves sušokti.“
Anot merginų, repeticijoms tenka aukoti laiką, liekantį po visų koncertų ir kitų darbų. „Šią minutę neturiu nei vienos laisvos vasaros dienos. Priešakyje ne tik šokių pamokos, bet ir pasirodymai su grupe „Studentės“, koncertai su Mariumi Jampolskiu, laidos „Pričiupom“ filmavimai, kelionė į Baltarusiją ir aibė kitų darbų“, – vardija 21-erių Irūna.
Anot jos, toks tempas nevargina ir netgi priešingai – teikia džiaugsmo. „Juk kiekvienas žmogus trokšta užimtumo ir nori kažką veikti. Mes tą turime ir dėl to esme patenkintos, juolab, kad jau įpratome prie tokio gyvenimo būdo“, – seseriai antrina 20-metė Ineta.„Norėčiau palapinės šalia tvenkinio, zvimbiančių uodų ir netgi meškerės“, – sakė Irūna.
Svajonėse – poilsis kaime
Pasak dainingųjų seserų, atrasti laiko poilsiui ir smagiems vakarams su draugais šiuo metu nebūtų lengva, tačiau kai to tikrai nori, merginos pasidovanoja išeiginių. „Aš paskutinį kartą atostogavau prieš dvejus metus, Ineta – praėjusią vasarą ištrūko savaitėlei atsipūsti. Neslėpsiu, pasvajoju apie katino dienas. Mano svajonė – bent trim dienom išvažiuoti pas močiutę į kaimą, išjungti visus telefonus, neturėti jokio ryšio su miestu ir tiesiog labai paprastai „kaimiškai“ atsikvėpti. Norėčiau palapinės šalia tvenkinio, zvimbiančių uodų ir netgi meškerės“, – mintimis apie atostogas dalijasi Irūna.
Seserys atviravo, kad nuo mažumės mėgsta kaimą ir niekuomet nesibodėjo ūkio darbų: „Jeigu reikės, močiutei bulves nukasime, morkytes išravėsime, gėlių darželį sutvarkysime. Ko jau ko, bet darbo tikrai nebijome.“
