Šiandien abi neslepia – idėja kurti drabužius gimė iš meilės vaikams. Prieš tris mėnesius sūnus pagimdžiusios seserys puikiai žino, ką reiškia auginti mažylius. Mažylius, kuriems reikia dėmesio, kurie valgydami ar žaisdami neretai išsiterlioja – kiekviena mama žino tą jausmą, kai vaiką reikia perrengti švariais drabužiais kelis kartus per dieną.
Būtent perrenginėjimas tapo viena iš priežasčių, paskatinusi seseris kurti drabužių liniją, o ypač – skirti dėmesį vadinamiesiems pončams – seilinukams, kitaip – apykaklėms, kurioms išsitepus ir jas pakeitus, nereikia keisti paties drabužio.
Apskritai drabužių kūrimas – sena Inetos aistra, ji ir pati sau ne vieną apdarą turi pasisiuvusi, naujais drabužiais papuošė ir dukrą Barborą, ir neseniai gimusį sūnų Bernardą. Tačiau „Terliuje“ ji didesnį dėmesį skiria idėjoms ir jų realizavimui – kuria naujus modelius, jų brėžinius, o pasiūti juos jau patiki profesionalėms.
„Viskas prasidėjo nuo vaikų, idėją kurti vaikiškus drabužius turėjau jau seniai. Jau seniau ir ėmiau visu tuo užsiimti, tik nerodžiau, neviešinau... Kurį laiką svarsčiau, ar apskritai tuo reikia užsiimti, tačiau galiausiai pamaniau – kodėl ne? Ypač jei man ši veikla patinka. Dabar kuriu modelius, ieškau audinių, o jau paskui viską patikiu siuvėjai. Lietuvoje yra daug kuriančių žmonių, tačiau dėl to tik geriau – turėtume dažniau rinktis lietuvišką prekę“, – 15min kalbėjo Ineta.
Kol kas Ineta turi sukūrusi apie 12 skirtingų modelių, kai kurie jų – vos po kelis vienetus, pritaikyti skirtingo amžiaus vaikams nuo kūdikystės iki 5-erių metų.
Tačiau po visu šiuo projektu slypi ir dar viena graži idėja – už kiekvieną parduot drabužį, 1 euras atitenka „Ankstukų“ paramos fondui.
„Mano Bernardėlis gimė anksčiau, nei turėjo, jis irgi „ankstukas“. O aš visuomet norėjau prisidėti prie kokio nors fondo – visuomet stengiausi padėti tai vaikams, tai gyvūnams... Susitariau su paramos fondu, kad skirsime po eurą – tai mane labai pastūmėjo“, – 15min sakė ji.
Pasak Inetos, taip palaipsniui ir gimė idėja kurti „Terlių“, kuriam pavadinimą sugalvojo jos vyras Ąžuolas Žvagulis.
„Iš pradžių buvau sumaniusi pavadinti „Baby Ponch“ – angliškas pavadinimas tiko, juolab kad turiu planų bendradarbiauti ir su užsienio rinka – Ąžuolo mama gyvena Ispanijoje, o ten vaikams vietiniai skiria daug dėmesio. Tačiau vėliau nusprendėme, kad norisi kažko lietuviškesnio, tai Ąžuolas išvertė, kad pavadinsime „Terliumi“, – pavadinimo istoriją prisiminė Ineta.
Prie projekto prisideda ir sesuo Irūna – ji pati savo rankomis neria pončus, kurie šaltuoju metų sezonu gali atstoti ir šaliką.
„Irūna ėmė nerti dar būdama nėščia. Tuomet ji nunėrė batukus mano Bernardui. O aš sakau – tai gal nori pabandyti nerti daugiau? Irūnai ši idėja labai patiko, todėl nusprendėme dirbti kartu“, – pasakojo Ineta.
Tačiau seserų kuriamoje kolekcijoje – ne tik pončai, bet ir įvairūs kombinezonai, suknelės, atskirų dalių drabužėliai. „Nesu dizainerė, tačiau kuriu taip, kad vaikams būtų patogu. Iš patirties jau žinau, kad persirenginėti vaikai labai nemėgsta – todėl daug patogiau pakeisti tiesiog pončą. O šis drabužėlis gali atrodyti labai puošniai“, – sakė Ineta.
Atlikėja sako, kad motinystė jai davė daug vertingų pamokų. O ypač dabar, kai ši augina jau antrą vaiką – prieš tris mėnesius gimusį Bernardą. Tačiau su teiginiu, kad auginti antrą vaiką lengviau, ji nesutinka – sūnus reikalauja daugiau dėmesio, neretai pažadina naktimis.
„Šis mažylis tikrai nėra iš ramiausių, todėl lengva tikrai nėra. Nors, žinoma, viskas įmanoma. Tiesiog Bernardas su labai stipriu charakteriu, su juo kūdikystės rūpesčių daugiau. O Barbora... ji buvo tokia rami mergaitė“, – šyptelėjo Ineta.
Dvejų metukų dukra jau dabar puiki auklė prižiūrint mažąjį brolį. Pasak Inetos, mergaitė labai stengiasi jį globoti, saugo, myluoja jau nuo tos akimirkos, kai pamatė brolį ligoninėje. „Barbora labai myli ir Irūnos sūnų, todėl juokiamės, kad dar kiek ūgtelėjus bus puiki auklė“, – 15min kalbėjo Ineta.
TAIP PAT SKAITYKITE: Ineta Puzaraitė-Žvagulienė pristato „Terlių“: „Tai – trečias kūdikis mūsų šeimoje“
