S.Burbaitė prisimins, kad visos bėdos ją užklupo netikėtai. „Aš ėmiau stambėti pačiu negeriausiu vaikui metu – paauglystėje. Visokių replikų išgirsdavau. Grįždavau iš mokyklos namo verkdama ir galvodavau, kodėl taip man yra. Tada nusprendžiau, kad noriu keistis”, – pasakos ji.
Pirmuosius drastiškus eksperimentus su savo svoriu garsi mergina pradėjo 14-kos: „Iš pradžių namie ėmiau daryti atsispaudimus ir atsilenkimus. Sąžiningai kiekvieną dieną po 30. Tai man nepadėjo. Kaip tyčia išgirdau, kad draugė laikosi dietos. Tada ir pasidėjo...”
Anot S.Burbaitės, tuo metu jai buvo visiškai nė motais, kokiomis priemonėmis ir kokia kaina ji pasieks savo tobulas apimtis. „Norėjau būti pripažinta kitų žmonių, kad aš nestora, kad aš – ne kiaulė. Taip, pasiekiau tuos skaičius, bet pasekmės buvo žiaurios. Plaukų slinkimas, nėra jėgų, vaikštai išbalusi, tave nuolat krečia drebulys, esi arba alkana, arba persivalgiusi. Buvau labai arti bulimijos”, – laidoje kalbės tinklaraštininkė.
Paradoksalu tai, kad, pagaliau pasiekusi savo svajonės ir išvykusi kaip profesionalus modelis į užsienį, mergina suprato, jog tai ne jai. „Nenoriu būti vertinama pagal išvaizdą. Vertinkime žmogų pagal tai, koks jis yra, o ne pagal tai, kaip jis atrodo”, – sakys Simona.
Kokį kelią iki laimės turėjo praeiti S. Burbaitė? Kodėl mergina vis tik spjovė į modelio karjerą? Kokia iš tiesų yra mados industrija? Visą pokalbį išvysti galėsite šio antradienio vakarą per LNK.
