Pirmą kartą į rankas fotoaparatą, kurį gavo dovanų iš savo dėdės, Gabija Monika paėmė vos 13-kos. Po metų mergina jau džiaugėsi pirmosiomis savo nuotraukomis, darytomis per vienos poros vestuves, o vėliau nusprendė ir toliau žengti šio meno keliu – įstojo į Didžiosios Britanijos universitetą mokytis fotografijos. Pasakodama, kaip susidomėjo nuotraukomis, ji prisiminė neseniai atradusi ir neįtikėtiną sutapimą. Gabijos Monikos gimtadienis sutampa su tarptautine fotografijos diena. Atrodo, jau nuo pat vaikystės tereikėjo sekti likimo nutiestu keliu.
„Mano senelis Sibire buvo fotografas, dėdė taip pat fotografuoja, matyt, tai jau mano kraujyje“, – šypsojosi Gabija Monika.
Lietuva būtų netekusi didelio talento, kai mergina išvyko į Notinghemą krimsti fotografijos mokslų, tačiau meilė šeimai bei gimtajai šaliai ją privertė grįžti į gimtinę. Po trejų metų, praleistų užsienyje, rankose ji laikė diplomą, ne tik galėjo save pavadinti tikra profesionale, bet ir meistriškai įamžinti svarbias akimirkas.
Žiūrėkite Gabijos Monikos specialaus projekto galeriją:
„Manau, kad darant tai, ką mėgsti, nesvarbu šalis. Jei darbą atlieki iš širdies, pasiseks bet kur. Lietuvoje yra mano šeima, draugiai, man čia gera. Žinoma, galbūt ateityje bandysiu kur nors skleisti sparnus, nes čia jau gyvenu daugiau nei 5 metai“, – kalbėjo fotografė.
Labiausiai Gabijai Monikai patinka fotografuoti įvairius žmones – jų portretus, vestuvių akimirkas ir merginos šeimos restorane gaminamą maistą. Ji pasakojo, kad projektų, nors ir norėjo, iki šiol įgyvendinti nepavykdavo. Tačiau, kai buvo įvestas karantinas, neliko nieko kita kaip imtis naujų sumanymų, kurie neleistų nuobodžiauti ne tik jai, bet ir namie užsidariusiems jos klientams.
Karantinas privertė imtis naujų projektų
Netrukus mergina sumanė parodyti, kaip atrodo įvairaus amžiaus lietuvių karantinas. Ji nieko nelaukusi socialinio tinklo paskyroje prieš savaitę pasidalijo įrašu, kuriame teigė norinti įamžinti žmonių portretus jų namuose, pro langą.
„Kai sužinojome, kad bus paskelbtas karantinas, kilo liūdnos mintys, svarsčiau, jog dvi savaites negalėsiu fotografuoti žmonių, o tai yra mėgstamiausia mano darbo dalis. Taigi, šį kartą viskas tarsi susiėjo į vieną tašką – prasidėjo įdomus laikotarpis, sugalvojau neįprastą temą, atsirado daugiau laiko. Kai feisbuke pasidalinau savo mintimi, buvau labai nustebinta. Atsikėlusi pirmadienį pamačiau kalną žinučių, vos spėjau į jas atrašinėti. Pagalvojau, jog reikia imtis projekto ir skleisti gerą žinutę“, – šypsojosi Gabija Monika.
Jai rašė ne tik artimi draugai, bet ir draugų draugai bei visai nepažįstami žmonės. Kai suprato, jog norinčių įsiamžinti nuotraukose bus ne vienas ir ne du, mergina pradėjo sudarinėti maršrutus, kuriais važiuojant būtų patogu nufotografuoti kuo daugiau savanorių.
„Pirmadienį aplankiau 10 vietų, antradienį padariau kitus kadrus. Trečiadienį supratau, kad didžioji dalis nuotraukose įamžintų žmonių buvo jaunos šeimos, norėjosi didesnės įvairovės, todėl nusprendžiau pati pasivaikščioti ir pakalbinti vyresnius“, – pasakojo pašnekovė.
Ji bene 4 valandas praleido Žvėryne, o languose pamačiusi žmones, į juos pasibelsdavo, papasakodavo savo idėją. Gabija Monika prisipažino, kad ne visi iš karto sutiko dalyvauti projekte, tačiau atsirado tokių, kurie su mielu noru ne tik pasidalindavo šypsenomis, bet ir džiaugdavosi galėję prisidėti prie merginos darbo.
„Manau, kad į kiekvieną situaciją galima pažvelgti kūrybiškai. Aš ateidavau prie langų, paklausdavau, kaip sekasi žmonėms, ar neliūdi. Pastebėjau, jog šeimos labai džiaugiasi galėdami pabūti kartu su artimaisiais. Žinoma, laikas neramus, bet iš kitos pusės žiūrint, galima namus susitvarkyti, pasivaikščioti. Kol vieni užsidarę liūdi, kiti galvoja, kaip karantiną galima išnaudoti gerąją prasme“, – pasakojo Gabija Monika.
Žvėryne merginai pavyko pagauti ir vieną įsimintiniausių šio projekto kadrų: „Kai vaikščiojau ir ieškojau žmonių, pabeldžiau per vienos moters namų langą. Ji tuo metu kalbėjosi telefonu, bet greitai metė ir paklausė, kas man atsitiko, ar viskas gerai. Su ja užsimezgė labai įdomus pokalbis. Pasiteiravau, kaip gyvena ar neliūdi, ar būna namuose. Ji sakė kartais išeinanti pasivaikščioti iki parduotuvės. Tuomet paklausiau ar neturi vaikų, anūkų, kurie galėtų vietoje jos nueiti, nes manau, kad šiuo metu reikėtų saugotis. Moters atsakymas mane kiek suglumino: “Tai kiek aš čia ilgiau pragyvensiu„, sakė ji. Aš senolę vis tiek paskatinau saugotis, tuomet nufotografavau. Kai grįžau namo pamačiau, kad lango atspindy matosi šiek tiek išsiliejęs medis, man tai pasirodė labai simboliška, gražu, toks raukšlėtas veidas su giliu žvilgsniu ir amžiaus, gyvybės simbolis – medis.“
Neišvengė kurioziškų situacijų ir problemų su technika
Lakantis saugaus atstumo, nepalaikydama tiesioginio kontakto ir nekeldama pavojaus, per savaitę ji padarė 1718 kadrus, įamžino 41-nus namus. Jos nuotraukose galima pastebėti įvairaus amžiaus, lyties žmones. Gabija Monika šypsojosi prisiminus, kad pavyko nufotografuoti ir nėščią moterį, kuri kol kas slepia džiugią žinią ir visai mažus, vos gimusius vaikus. Šiomis akimirkomis ji pasakojo pasidalijusi su savo projekto dalyviais
„Žmonių amžiaus neklausiau ir vardų nerašiau, nes manau, kad visi pamatę nuotraukas, galės patys save identifikuoti. Mačiau, kad yra visai neseniai gimusių vaikučių, jau paaugusių ir jaunimo. Pavyko įamžinti vieną mamą, kuri gyvena viena, nes vaikai po visą pasaulį išsibarstę“, – prisiminė Gabija Monika.
Fotografei projektą įgyvendinti padėjo „Kaunas 2022“ komanda, kuri sudėliojo dar 19 namų maršrutą. Praėjusį ketvirtadienį merginai nuvykus į laikinąją sostinę, su ja susisiekė viena pažįstama, kuri paprašė įamžini visus kaimynus. Tai buvo nemenkas iššūkis, o pati Gabija Monika su šypsena prisimena laksčiusi nuo namo prie namo lyg tikra paparacė.
„Per valandą apėjau gal 5 namus. Tiesiog šokinėjau nuo vieno prie kito, žmonės manęs laukė, mojuodavo, kol fotografavau kitus. Smagu, kad vienu kartu nušoviau kelis zuikius. Viena mergaitė Kaune nusprendė, kad ji pasipuošusi, nori nuotraukose būti viena, o ne su tėvais, teko daryti ir asmeninę fotosesiją“, – šypsojosi pašnekovė.
Paklausta, su kokiais didžiausiais sunkumais teko susidurti šio darbo metu, Gabija Monika prisiminė, kad iš pradžių buvo sunku sufokusuoti žmones fotografuojant pro stiklą, tačiau įsibėgėjus darbui ir susidraugavus su technika, viskas puikiai pavykdavo.
„Didelis kėblumas buvo ir tai, kad labai daug žmonių parašė ne tik per feisbuką, bet ir instagramą, visiems nespėjau atrašyti. Kai susidėliojau visus maršrutus, pastebėjau kad dalis žmonių namų buvo per toli, fiziškai nepavyko jų pasiekti“, – liūdesio, kad nepavyko įamžinti visų norinčių neslėpė mergina.
Tačiau liūdėti nėra ko, nes, anot Gabijos Monikos, tokį projektą vienos fotografės dėka praėjusį savaitgalį pavyko įgyvendinti ir Klaipėdoje, o rudenį Gabija Monika planuoja padovanoti visiems žmonėms ir savo nuotraukų parodą.
„Šiuo metu nuotraukos yra mano fotografijų puslapyje ir feisbuke. Viskas dar labai šviežia, bet galbūt vėliau jos pasirodys ir viename festivalyje. Dar viskas labai šviežia, manau, projektui reikia ir pačiam rodyti savo kelią, matysime, kaip bus toliau“, – šypsojosi Gabija Monika.