„Kartu su Lietuvos širdies asociacija ypatingą dėmesį skiriame širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, nes būtent šios ligos kelia didžiausią grėsmę lietuvių gyvybėms. Todėl atidžiai stebime tiek visos šalies, tiek atskirų regionų sergamumo tendencijas bei rūpinamės šių ligų prevencija ir gyventojų švietimu. Esame įsitikinę, kad einame teisingu keliu, nes užbėgti ligoms už akių yra daug lengviau, negu vėliau kovoti su jų padariniais“, – sako „AstraZeneca Lietuva“ vadovas Saulius Šabūnas.
Minėtas tyrimas parodė, kad, lyginant su kitomis apskritimis, Tauragės gyventojai savo kraujospūdžiui ir pulsui skiria mažiausiai dėmesio, todėl labiausiai rizikuoja susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Šioje apskrityje yra didžiausias skaičius žmonių, niekada nesimatavusių kraujospūdžio – trys iš dešimties – bei pulso – daugiau nei pusė, t.y. 52 proc., gyventojų. Kita vertus, šiauliečiai atidžiausiai šalyje rūpinasi savo širdimi – 21 proc. apklaustųjų kraujospūdį matuoja kelis kartus per savaitę, o pulsą – 18 proc.
Pranešime spaudai teigiama, kad tyrimas atskleidė ir bendrą neigiamą visos šalies tendenciją – net 16 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių apskritai nėra matavę kraujospūdžio: nei patys, nei medicinos įstaigoje. O pulso niekada nesitikrino kiek daugiau nei ketvirtadalis gyventojų – 27 proc.
Pastebėta ir kita nerimą kelianti tendencija – Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui, kuris, medikų teigimu, yra vienas iš pagrindinių nepriklausomų širdies rizikos faktorių, lemiančių sveikatą.
Pastebėta ir kita nerimą kelianti tendencija – Lietuvos gyventojai ypač mažai dėmesio skiria pulsui, kuris, medikų teigimu, yra vienas iš pagrindinių nepriklausomų širdies rizikos faktorių, lemiančių sveikatą. Tačiau jį nuolat stebi tik 5 proc., o niekada neatkreipia dėmesio net 42 proc. lietuvių. Labiausiai pulsu derėtų susirūpinti Klaipėdos, Tauragės bei Utenos apskričių gyventojams – maždaug pusė apklaustųjų iš šių apskričių į pulsą niekada neatkreipia dėmesio. Daugiausia suprantančių pulso reikšmę sveikatai yra Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskrityse.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios lietuviai atkreipia dėmesį į savo pulsą – padažnėjęs širdies plakimas – taip atsakė ketvirtadalis, t.y. 25 proc., apklaustųjų. Taip pat mūsų šalies gyventojai pulsu susirūpina, kai pakyla spaudimas ir kai karšta: vasarą, gamtoje, pirtyje.
Kuo lėtesnis yra širdies pulsas, tuo geriau žmogaus sveikatai. Optimalus pulsas turi būti apie 60 kartų per minutę, nuo šios ribos pulsui dažnėjant didėja ligų ir mirties rizika. Tačiau beveik trys iš dešimties lietuvių – 29 proc. – esant tankiam pulsui, nesiima jokių priemonių. 28 proc. šalies gyventojų galvoja, kad jų pulsas visada yra normalus ir nekelia rūpesčių. Trečias populiariausias tarp gyventojų pulso reguliavimo būdas – nusiraminti, taip atsakė beveik ketvirtadalis visų apklaustųjų. 12 proc. respondentų atsakė, kad esant tankiam širdies plakimui, geria vaistus, retinančius pulsą.
Rečiausią pulsą Lietuvoje, pačių gyventojų teigimu, turi Klaipėdos ir Šiaulių apskričių gyventojai – ramybės būsenoje, pailsėjus 15 min., vidutinis klaipėdiečių širdies dūžių skaičius per minutę (pulsas) siekia 66 kartus, šiauliečių – 68. Tankiausią pulsą turi Panevėžio – 74 – ir Utenos su Kaunu apskričių – 72 kartai per minutę – gyventojai.
Savo kraujospūdį lietuviai žino geriau – apie 60 proc. šalies gyventojų teigė, kad jų kraujospūdis yra normalus, t.y. neviršija 140/90 mmHg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai). Daugiausiai turinčių gerą kraujospūdį žmonių gyvena Utenoje bei Alytuje. Ketvirtadalis lietuvių sako, kad jų kraujospūdis yra aukštas, t.y. siekia daugiau nei 140/90 mmHg. Daugiausia nuo aukšto kraujospūdžio kenčia marijampoliečiai ir šiauliečiai. Mažiausiai apie savo kraujospūdį žino Telšių ir Klaipėdos apskričių gyventojai.
Tyrimo, vykusio 2009 m. birželį, metu buvo reprezentatyviai apklausti 1032 15–74 metų respondentai iš visų Lietuvos apskričių.
