Portalas Žmonės.lt paprašė artimų bičiulių pasidalinti šviesiausiais savo prisiminimais apie Lietuvos įžymybes, kurių netekome labai netikėtai, skaudžiai ir gerokai per anksti.
Tu juos matai vidinėmis akimis
Praėjusių metų pabaigoje, gruodžio 28-ąją, staiga mirė nuomonės formuotoja, verslininkė, stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Po kovos su plaučių uždegimu netikėtai užgesusi 42-ejų moteris paliko neišdildomą pėdsaką kiekvienam, su kuriuo bendravo.
Buvęs Agnės mylimasis, bičiulis, režisierius Oskaras Koršunovas, paprašytas pasidalinti prisiminimais apie Agnę, skyrė jai šiuos žodžius:
„Vis dar neįmanoma patikėti, kad Agnės nėra. Aš savęs nesistengiu įtikinti. Yra žmonių, kurie toli arba toliau nei toli – anapus, bet išlieka su tavimi. Gali sėdėti ant suoliuko prie upės kartu arba bare. Tu juos matai vidinėmis akimis ir jie yra tavo vidinio monologo upės sielininkai. Tokia yra man Agnė.
Su ja galima buvo kalbėtis apie viską tada ir dabar. Ji žinojo apie viską – daiktus, maistą, madas, mašinas ir žmones. Ji buvo gyvenimo aktorė. Joje glūdi daug personažų. Jos scena galėjo būti žurnalai, viršeliai, instagramas. Visur ji buvo mylima ir nekenčiama, bet visur – pagrindinė.
Ji puikiai jautė visuomenę, mėgavosi apkalbomis, nes buvo virš jų. Nors kartu ir kentėjo dėl savo vaidmenų. Aš, kaip teatro žmogus, gerai suprantu.
Ji buvo gabi kurti ir gyventi savo gyvenimą. Viską darė greit – greit važiavo mašina, greit ruošė patiekalus, greit pamildavo, bet niekada neišsižadėdavo savo meilės, savęs ir klaidų, kurias padarydavo.
Atsimenu vieną rimtą susitikimą, kai ji nusprendė atšvęsti savo jubiliejų. Ji paprašė, kad jubiliejus vyktų teatro scenoje. Man tai pasirodė šventvagiška, bet vėliau sutikau, nes supratau, kad iš esmės jos gyvenimas ir yra scena.
Buvo puikus gimtadienis, kaip ir visos kitos šventės, kurias ji kurdavo. Ji turėjo slaptą asmeninį gyvenimą, bet apie jį aš negalėčiau kalbėti, nes Agnė su niekuo juo nesidalijo.“
Džiugindavo maistu ir draugyste – be kaukių
71-erių muzikologė, laidų vedėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Kelmickaitė mirė 2023-iųjų pavasarį. Pasak ilgametės jos kolegės, renginių ir TV laidų vedėjos, folkloro dainininkės ir atlikėjos Loretos Sungailienės, tai buvo itin atviras žmogus, mokėjęs gyventi gyvenimą be kaukių.
„Zitos netektis tikrai palietė visą Lietuvą. Pastarąjį pusmetį girdėjome labai gražių ir atvirų pasidalijimų apie Zitą, o man pačiai labiausiai Zita siejasi su jautrumu ir nuoširdumu.
Iki šiol labai gerai prisimenu susitikimus jos namuose. Ji turėjo tradiciją savo gimtadienius švęsti namuose, kur susikviesdavo visus ratiliokus („Ratilio“ klubo narius – red. past.).
Prisimenu, kai buvome studentai, ji pasikviesdavo mus į savo butą Justiniškėse, vėliau – Jogailos gatvėje. Mes, studentai atsinešdavome kokių sausainių prie arbatos, o pati Zita su išmone prigamindavo tiek patiekalų, kad lūždavo stalai.
Kiekvienas patiekalas turėjo istoriją. Sakydavo, kad vieną receptą išmoko iš tetos, apie kitą sužinojo būdama ekspedicijoje.
Tai buvo žmogus, kuris gyveno be kaukių. Ji gyveno tikrą gyvenimą ir neleido veltui nė vienos minutės“, – šiltų prisiminimų negaili L.Sungailienė.
Svajojo apie trečią vaiką
43-ejų dainininko Rolando Skripkaičio-Rūlės gyvybė užgeso šį rudenį. Realybės šou „Kelias į žvaigždes“ išgarsėjęs muzikantas buvo rastas gimtojoje Marijampolėje nuskendęs upėje.
Dainininkė ir aktorė Vilija Matačiūnaitė prisimena, kad ilgametis jos bičiulis Rūlė turėjo daug ateities planų, o tai, kas įvyko, sunkiai suvokiama iki šiol. Pokalbio metu moteris ne kartą apie Rūlę kalbėjo esamuoju laiku, lyg jis būtų visai šalia.
„Su Rūle turėjome stiprų asmeninį ryšį, bendrystę sielų lygmenyje dar nuo realybės šou laikų. Jaunystėje buvau ambicinga, mes konfliktuodavome, tačiau visada susikabindavome sielomis ir rankomis.
Mes net miegodavome susikibę rankomis ir tai buvo nesurežisuota projekto metu, o natūralu. Tai buvo šviesus ir geras žmogus, kupinas nuoširdžios meilės ir taikos. Jis savyje turėjo mažą vaiką, mokėdavo pralinksminti, pradžiuginti šalia esantį“, – prisimena Vilija.
Aktorė ir atlikėja sako, kad po realybės šou santykiai su Rūle nutrūko, tačiau pastaraisiais metais ir vėl daug bendravo, o muzikantas net dalijosi savo kūrybos juodraščiais.
„Jis norėjo išleisti knygą, rašė daug dainų, net buvo sugalvojęs trečiam vaikeliui vardą, apie kurį svajojo ir buvo užtikrintas, kad kada nors turės. Jis žinojo, kad turės tris vaikus. Net vardą ir lytį žinojo.
Tą dieną, kai dingo, jis man dar spėjo atsiųsti dainų juodraščių. Aš tikiu, kad žmonės, kurie dirbo su jo kūriniais, susivienys ir išleis jo dabar kurtos muzikos albumą. Tokiu būdu išliktų gražus prisiminimas Rolando vaikams ir būtų galima prisidėti finansiškai prie šeimos gerovės“, – sako V.Matačiūnaitė.
Ilgisi pokalbių ir nuoširdumo
Savo uošvės, scenos karalienės Vitalijos Katunskytės iki šiol gedi jos buvęs žentas Kęstutis Blažys ir prisipažįsta, kad nėra dienos, kada nepagalvotų apie Vitaliją. „Jos nuoširdumas ir tikrumas yra tai, ko ilgiuosi labiausiai. Tai buvo nepaprastai atviras žmogus, kuris rasdavo kalbą su kiekvienu. Mes labai daug bendravome. Skambučiai keisdavo skambučius, o dabar – tyla. Aišku, gyveni ir pripranti, bet širdį dėl netekties vis tiek skauda.
Ji labai mylėjo sceną. Ji net sakė, kad jai būtų garbė numirti scenoje. Panašiai ir buvo – dainavo, kiek galėjo.
Vitalija buvo tikras vulkanas – ji daug išdalindavo savęs gerbėjams, klausytojams, tačiau net ir po koncertų nenurimdavo, vis prisigalvodavo veiklų, pokalbių su draugėmis. Ji buvo visur“, – pasakoja K.Blažys ir neslepia, kad per Vėlines būtinai važiuos uždegti žvakutę ant V.Katunskytės kapo.
Ypatingą dovaną saugo 30 metų
Scenos legenda Nelly Paltinienė po kovos su sunkia liga pasaulį paliko prieš trejus metus, eidama 92-uosius metus, tačiau tiek gerbėjams, tiek bičiuliams ji iki šiol likusi šviesiuose prisiminimuose. Su jos dainomis užaugo ne viena karta, o jos energiją bei gerą skleidžiamą nuotaiką prisimena visi, kurie bent kiek su ja bendravo.
Atlikėja Liveta Kazlauskienė sako, kad Nelly buvo jos scenos krikštamotė, lyg globėja, kuri visada patardavo, nukreipdavo teisinga linkme ir niekada negailėdavo vertingų patarimų.
„Iki šiol esu dėkinga jai už globėjiškumą ir šilumą bei atvirumą, kurį ji yra patikėjusi mums. Tas atvirumas lieka mumyse ir niekada nenuguls jokiose knygose. Mes buvome labai arti – ji buvo itin jautri ir šilta mūsų šeimai. Jiedu su Arvydu buvo šviesuliai – elegantiški ir kilnūs žmonės, pavyzdys daugeliui.
Vis dėlto ne tik N.Paltinienės patarimus L.Kazlauskienė nešiojasi širdyje. Jau daugiau nei 30 metų moteris savo kosmetinėje nešiojasi N.Paltinienės padovanotą kryželį. Ši dovana, pasak pašnekovės, yra tikras amuletas, lyg talismanas, saugantis dainininkę nuo neigiamų minčių ir nemalonių nutikimų.
„Ji man yra padovanojusi kryžiuką, talismaną, kad nesijaudinčiau scenoje. Tai buvo jos asmeninis kryžiukas, kurį man padovanojo ir aš visada jį turiu su savimi kosmetinėje.
Turiu tokią tradiciją – prieš kiekvieną koncertą tą kryžiuką palaikau rankose, jis lyg mano talismanas. Jį turiu jau apie 30 metų“, – prisiminimais dalijasi dainininkė.
