Kas yra pažeminimas?
Pažeminimas – žmogaus ar žmonių grupės elgesys kito asmens ar grupės atžvilgiu, tyčiomis arba atsitiktinai užgaunant pastarojo SAVIGARBĄ. Pažeminimu paprastai tiesiogiai arba netiesiogiai imponuojamas žeminamo asmens nelygiavertiškumas, akcentuojamas žeminančio pranašumas ir socialinė hierarchija. Psichologiniu požiūriu vertinamas kaip smurtas. (http://lt.wikipedia.org/wiki/Pažeminimas)
Kai išsiaiškinome pažeminimo sąvoką, norėčiau sugrįžti prie sausio 30 d. įvykusių M.A.M.A apdovanojimų. Ir prie momento, kai Nelė Paltinienė įteikinėjo nominaciją geriausiam atlikėjui.
Pradėjus kalbėti garbaus amžiaus atlikėjai pasaldinta ir kiek per įtaigia kalbėjimo maniera, gerbiamas renginio vedėjas Andrius Rožickas pertraukė ją ir pakomentavo, kad renginys skirtas ne vaikams.
Atlikėja nuo tokių vedėjo žodžių kiek sutriko, bet po pauzelės tęsė toliau nominacijos įteikimą: jai pradėjus kalbėti vėl, gerbiamas vedėjas dar kartą pakomentavo, kad laida skirta ne vaikams.
Tokį pono Rožicko elgesį aš pavadinčiau netiesioginiu pažeminimu. Pagalvokite, jei Nelės Paltinienės vietoje būtų jūsų mama?
Kitas momentas iš svarbiausių Lietuvos muzikos apdovanojimų – Justino Jankevičiaus frazė: „Aš tik norėjau pažiūrėti, kur tie LOPAI (suprask kauniečiai) sėdi“. To kitaip nepavadinsi, kaip viešu kauniečiu pažeminimu. Jei kas nesutinkate, grįžkite prie anksčiau paminėtos pažeminimo sąvokos.
Todėl jei būčiau kaunietis, pasvarstyčiau apie savo garbės ir orumo gynimą teisme ir dar pasistengčiau, kad prie bendro ieškinio prisidėtų visi 300 tūkstančių Kauno gyventojų, na, bent jau padiskutuočiau su draugu teisininku apie tokia galimybę.
Susidaro toks įspūdis, kad išgarsėti ar pajuokauti gali tik pažeminęs kitą žmogų. Tai tampa norma ne tik tarp moksleivių, bet ir televizijoje ar net tiesioginiame eteryje.
Na, o kas dėjosi, kai ant scenos užlipo Lietuvos gėjų lygos valdybos pirmininkas Vladimiras Simonko, jau nekomentuosiu. Tik norisi pasidžiaugti Jazzu drąsa viešai išsakyti savo požiūrį ir apie Rožicko žeminantį elgesį, ir apie daugumos Žalgirio arenoje susirinkusių žiūrovų elgesį.
Bet ne tai svarbiausia, ką aš daryčiau ir kuo noriu pasidžiaugti. Daug svarbiau man atkreipti dėmesį, kad žeminimas ir tyčiojimas tampa norma. Ir net siektinu dalyku, nes susidaro toks įspūdis, kad išgarsėti ar pajuokauti gali tik pažeminęs kitą žmogų. Tai tampa norma ne tik tarp moksleivių, bet ir televizijoje ar net tiesioginiame eteryje.
Kad nekaltintumėte vien šališkumu, pateikiu humoro sąvoką iš Vikipedijos, pasvarstymams kur yra humoras, o kur jau pažeminimas?
Humoras – pakantus, nepiktas gyvenimo keistenybių, juokingų situacijų, žmonių ydų pašiepimas, susijęs su optimistiniu ir kontempliaciniu požiūriu į tikrovę.
