Po paskutinių kelių ekstremaliai karštų dienų, savo radijo laidoje gavau net keliolika laiškų, kuriuose žmonės guodėsi, jog sugebėjo nudegti taip, jog kelias paras po to negalėjo net miegoti. Keli draugai socialiniuose tinkluose irgi dėjo savo raudonai degančias kūno dalis su klausimu: „O ką dabar daryt? Kaip gelbėtis?“
Kai kuriose Facebook'o grupėse dar linksmiau – moteris rašo „Vyro nugara ir rankos pūslėm nuėjo, ar čia grietine ar kefyru geriau tepti?“ Kitur matau kaip moterėlė skundžiasi: „Visą dieną darže kapsčiausi, kažkaip silpna ant vakaro pasidarė, kojos nebelaiko, galva svaigsta.“ Nejuokingiausia tai, kad kitos moterys jai pritaria: „Ot ištverminga kokia tu, aš tai tik tris valandas vidurdienį darže išbūnu.“
Gyvename XXI amžiuje, bet vis tiek yra tokių, kurie sugeba nusisvilinti saulėje iki skausmo.
Toks jausmas, kad vasara atėjo pirmą kartą, netikėtai ir nieko neįspėjus. Lyg visi po žiemos pamiršo, jog saulėtos dienos ir karštis gali sekinti ir deginti. Gyvename XXI amžiuje, bet vis tiek yra tokių, kurie sugeba nusisvilinti saulėje iki skausmo. Pamačiusi tuos saulėje iki raudonumo sudegusius žmones visada pagalvoju: „Jie indus iš karštos orkaitės plikomis rankomis traukia?“
Informacijos apie tai, kaip apsisaugoti nuo nudegimų saulėje, apstu, bet žmonės dažniausiai ją atveria dviem pagrindiniais argumentais.
Pirmasis: „Mes ne kokios bobos, kad kremais tepliotumėmės.“ Šitas aišku, dažniausiai girdimas iš vyrų, bet kad tepliotis vis tiek reikia, nes nudegus tenka teptis vaistais ar kefyrais (tiesa, ar girdėjot, kad jau buvo įrodyta, kad tepimas kefyru padeda tiek pat, kiek tepimas vandeniu, t. y. nepadeda).
Antrasis argumentas irgi toks „geležinis“: „Anksčiau jokių kremų nuo saulės nebuvo, ir išgyvenom.“ Aha, nebuvo, dar buvo laikai, kai nebuvo ligoninių ir vaistų, ir irgi kai kas išgyvendavo, nedaug, bet išgyvendavo. Tas selekcinis naujovių naudojimas mane stebina – naujo modelio telefoną maigyt faina, o kremu pasitept, pasaugant savo sveikatą, jau nereikia, nes anksčiau jo nebuvo ir nereikėjo.
Daržų maniakės, nors ir žino, kad vidurdienį saulė pati kenksmingiausia mūsų organizmui, dažnai savo veiksmus pateisina argumentu: „Pomidorai patys nepasilaistys ir daržai neišsiravės.“ Tokie argumentai dažnai priveda prie to, kad vaikai ir anūkai sako: „Kokie skanūs mūsų babos pomidorai būdavo, gaila, kad tik jos širdis neatlaikė.“ Paprotinkit savo mamas ir močiutes, kad nekištų nosies į daržą nuo 12 iki 17 valandos, jei norit jas ilgiau turėti šalia.
Paprotinkit savo mamas ir močiutes, kad nekištų nosies į daržą nuo 12 iki 17 valandos, jei norit jas ilgiau turėti šalia.
Dar esu iš visai protingos draugės girdėjus: „Kaip čia taip nudegiau, juk net nesideginau, tik šiaip lauke buvau.“ Tai taip, taip, saulė atsirenka ir šviečia tik į tuos, kurie guli ant gulto prie vandens telkinio, o tuos, kurie „tik būna lauke“, apeina lyg nepatikusį įrašą Facebook'e.
Statistika nedžiugina. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų, iš jų du trečdaliai moterims ir vienas vyrams. Odos vėžiu dažniau serga senyvo amžiaus žmonės, o odos vėžio atvejų kasmet daugėja. Tai susiję su tuo, kad ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, taigi daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje, kai buvo jaunesni. Ir pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai.
Vasara – fantastiškas metas, kuriuo reikia mėgautis į kompaniją pasikvietus kremą nuo saulės su apsauga, kepurę ir akinius nuo saulės. Besilupanti nugaros ir pečių oda rodo ne tai, koks jūs darbo mėgėjas, ištvermingas drąsuolis, o tai, kad jums neužtenka proto tinkamai pasirūpinti savo sveikata.
Ir patepkit kremu savo vyrus, net jei labai ir priešinsis, juk jūs juos mylit ir norit, kad jie būtų sveiki.