Bet rimtai – rasti vyrą šiais laikais nėra lengva. Ypač jei tavo socialinis gyvenimas nėra labai platus ir tu neini kiekvieną savaitgalį į vietas, kur gali sutikti daug žmonių. O jei dar namie vaikai, sunkus darbas ir buitis ant tavo vienos pečių? Kaip rasti laiko ir kur ieškoti to vienintelio?
„Nereikia ieškoti, jis pats ateis“, – sako kai kurie žmonės. Tame yra dalis tiesos, bet tik dalis. Ir išties, moteris, kuri desperatiškai bando susirasti vyrą, tuos vyrus dažnai ir atbaido. Ar jie išsigąsta to jos didelio noro įsipareigoti, ar nuo jos dvelkia neviltis ir vienatvė, bet vyrai nuo tokių aktyvisčių bėga. Ne viena mano draugė man sakė, kad antrą pusę sutiko būtent tada, kai liovėsi jos labai aktyviai ieškoti.
Tačiau yra ir kita medalio pusė.
Ar jie išsigąsta to jos didelio noro įsipareigoti, ar nuo jos dvelkia neviltis ir vienatvė, bet vyrai nuo tokių aktyvisčių bėga.
Jei sėdėsi visai rankas sudėjus ir lauksi, kol princas ant žirgo atjos į tavo kiemą – jis gali taip ir neužsukt. „Visada tikėjau, kad man skirtas vyras tiesiog pasirodys, mes vienas kitą atpažinsim ir gyvensim ilgai ir laimingai. Bet jis nepasirodė, o aš pamačiau, kad man jau tuojau sueis keturiasdešimt“, – guodėsi viena mano pažįstama, kuri nusprendė nebelaukti ir užsiregistravo „Tinderyje“.
Apie „Tinderį“ šiek tiek vėliau. Dabar apie tai, kur geriausia ieškoti to vyro ir kur dauguma moterų juos randa. To ir paklausiau savo radijo laidos klausytojų.
Kai kurie atsakymai mane nustebino.
Nes buvo nemažai moterų, kurios savo gyvenimo meilę sutiko tiesiog gatvėje ar parke. Aš pagalvojau, kad šitas tikriausiai veikia labai jaunoms ir drąsioms merginoms. Prie manęs gatvėje priėjęs bičas ir pasiūlęs mane palydėti namo man sukeltų šiokią tokią baimę: „Nori pinigų, sužinot, kur gyvenu? Nori mane nusivilioti į akligatvį ir atimt piniginę?“
Na, ok, gal aš labai įtari, bet šiaip esu iš tų, kurie nenoriai leidžiasi į pokalbius su nepažįstamaisiais gatvėje. Manau, tokia esu ne viena. Be to, gatvėje aš dažniausiai sėdžiu prie vairo, todėl mano gyvenimo meilė turėtų pulti nebent po mano automobilio ratais. Išeitų visai neromantiška draugystės pradžia.
Darbe. Išties labai labai daug santykių užsimezga būtent darbo vietoje. Tai puiki vieta susipažinti ir įsimylėti. Aha, o ką daryt toms, kurios dirba moteriškuose kolektyvuose? Ką daryt toms, kurių kolegos visi senokai vedę? Arba toms, kurios dirba vadovaujamą darbą ir laikosi politikos nemiegoti su pavaldiniais? Darbo vieta – ne visada išeitis, ypač kai tame darbe tu jau dirbi daug metų ir visas galimas vyriškas kandidatūras jau patikrinai.
Hobiai. Ideali vieta, nes tai byloja apie tai, jog tavo galimai būsimas vyras domėsis tuo pačiu dalyku, kaip ir tu. Bet irgi pasiseka ne visoms. Plius jei moteris vyresnė ir dar su vaikais, tai tų hobių nelabai daug turi, nes nelieka tam laiko. Tada belieka svajoti savo sūnaus darželio grupėje sutikti simpatišką vienišą tėtį.
Barai ir klubai. Šita vieta vis dar veikia. Tik yra viena bėda – kuo daugiau tau metų, tuo labiau tingisi į juos eiti, kažkaip išsimiegoti tampa svarbiau. Bet jei labai norisi vyro, gal visgi nueiti vertėtų, nes nemažai mano klausytojų ten juos ir sutiko. Svarbu tik nepadaugint, nes tada jie atrodo daug fainesni iš vakaro nei kitą rytą.
Bet labiausiai mane nustebino mano klausytojų laiškai, kuriuose jos rašė, kad vyrus rado „Tinderyje“ ar kitoje pažinčių programėlėje. Mano aplinkoje draugės „Tinderį“ keikia, sakydamos, kad ten sėdi tik vienos nakties nuotykių ieškotojai. Bet aš gavau kelis šimtus laiškų iš moterų, kurios rašė, kad nors ir nepasitikėjo šia programėle, bet savo vyrus surado būtent ten. Aišku, teko nueiti į kelis nevykusius pasimatymus ar pabendrauti su keliais neraštingais ir neįdomiais kvaileliais, bet galiausiai jos rado, ko ieškojo.
Labiausiai mane sužavėjo vienos klausytojos laiškas, ji rašė: „Negaliu patikėti, bet esu mylima ir myliu. Ir dar labiau negaliu patikėti, bet jį radau „Tinderyje“. Nors man visi sakė, kad su mano amžiumi ten nėra ką veikti. Man penkiasdešimt, ir aš netrukus ištekėsiu.“
Va taip va, po šios laiškų lavinos tas „Tinderis“ pakilo mano akyse. Ir patogu – niekur eit nereikia, kol supranti, kad vyras, kuris tau rašo, bent jau įdomus.
„Bet kodėl aš „Tinderyje“ vis užsiraunu ant durnių ir lovelasų?“ – klausia manęs nusivylusi draugė. Gal todėl, kad tau programėlėje patinka tik tie, kurie pozuoja seksualiose nuotraukose, atrodo kaip blogiukai ir realiai tokie ir yra?
Aš patikėjau, kad ten yra vyrų, kurie ieško rimtų santykių, mano klausytojos mane įtikino. Todėl ir jums, visoms vienišoms, sakau – nenuleiskit rankų. Tik nepersistenkit, nes juk pamenat – labai stipriai ieškančių vyrai šiek tiek prisibijo.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
