Tačiau tam skaičiui didėjant nori nenori susimąstai apie tai, kad „jau saulelė vakarop“. Apie tą saulelę man kažkada parašė vienas mūsų radijo laidos klausytojas, kuris bandė mane paprotinti – juk aš jau kaip ir rimta teta esu, o dar leidžiu sau ir suknelę su iškirpte dėvėti, ir linksmai kalbėti. Nes kai tau beveik 40 – turi rištis skarą ant galvos ir sėsti prie palangės kaimynų apkalbinėt.
Aš labai mėgstu šventes, mėgstu dėmesį, draugų susibūrimus. Esu visiška gimtadienių fanė. Dauguma žmonių stebisi: „Kaip čia dabar, tau patinka gimtadieniai, taigi tu sensti?“
Ir išties – žmonės skirstomi į dvi grupes – tie, kurie džiaugiasi savo gimtadieniu, ir tie, kurie jo nekenčia. Nekenčiantys gimtadienių žmonės nemėgsta dėmesio, nemoka priimti komplimentų, jiems nemalonu pripažinti faktą, kad jie paseno dar vienais metais, jie nori tą dieną pasislėpti kur nors kamputyje ir ramiai pralaukti.
O kur dar priešgimtadieninė depresija, kuri užklumpa dažną žmogų savaitę prieš šventę... Tuo laikotarpiu tu analizuoji ar esi pagal savo amžių daug ką pasiekęs, ar neatrodai senesnis nei skaičiai pase, ar įgyvendinai visas jaunystės svajones. Ir šis procesas retai kada džiugina. Nesate pastebėję, kad kai kurie žmonės prieš gimtadienius tampa labai dirglūs?
Nesate pastebėję, kad kai kurie žmonės prieš gimtadienius tampa labai dirglūs?
Kai baigiasi ta depresija – ateina kita. Ar švęsti, ar nešvęsti? O kur švęsti? O ką kviesti? Ką apsirengti? O kiek tai kainuos? Ir tada gimtadieniniai rūpesčiai užgožia džiaugsmą. Žinau labai daug moterų, kurios nenori švęsti savo gimtadienio, nes: „juk nebe jauniklė jau esu“, „ką čia džiaugsiesi, kad pasenai“, „vėl man čia gaminti ir po to indus plauti“, „gimtadieniai tik vaikams.“ ir .t.t.
Bet net ir tokiais atvejais galima rasti smagią išeitį, galite nešvęsti savo gimtadienio, bet surinkite draugus ir artimus žmones paminėti, tarkim, paskutinio savaitgalio, kai jums 37. O ką – visai smagi proga. Esu taip darius. Per vieną gimtadienį nukritau, prasiskėliau galvą, teko siūti. Liko nemažas randas. Kitais metais žmonės gavo kvietimus ne į mano gimtadienį, bet į „Rando vienerių metų šventę“. Pavyko netikėtas labai smagus teminis balius.
O išvis geriausia – kai tau nereikia rūpintis savo gimimo diena. Mes su bičiuliais turime tradiciją – nedovanoti dovanų, o dovanoti šventę. Tada tau tereikia nubusti savo gimtadienio dieną ir laukti kvietimo bei staigmenų. Tu nesuki galvos, kur švęsti, kiek tai kainuos ir ką kviesti. Viskas padaryta už tave. Na ir kaip tokiu atveju nemėgti savo gimtadienio?
Va todėl, nepaisant, kad man jau 38 metai, aš kasmet kaip vaikas laukiu savo dienos. Ir labai norėčiau, kad visi aplink mėgtų gimtadienius, juk tai puiki proga pasidžiaugti, kad tas žmogus yra jūsų draugas, kad jis sveikas ir jo laukia dar vieni puikūs metai. Tai puiki proga sau palinkėti, kad tie metai būtų geresni už praėjusius.
Todėl su gimtadieniu mane ir visus, kurie ryt švęs kartu su manimi.