Anksčiau maniau, kad apkalbos tai išskirtinis neturinčių ką veikti ir neįdomų gyvenimą gyvenančių žmonių bruožas – jomis jie padaro savo nykią kasdienybę kiek spalvingesne. Bet pripažįstu, kad klydau – apkalbomis kartais mėgaujasi ir labai apsiskaitę, protingi, turiningą gyvenimą gyvenantys asmenys. Negi niekada nieko nesate apkalbėję?
Faktas, kad mažesnėse bendruomenėse, kaimeliuose ir miesteliuose apkalbos dažnesnės ir populiaresnės – tai lyg savotiška pramoga – pasidalinimas informacija, kurios kiti nežino (nesvarbu, kad ją pats sugalvojai) daro tave šiek tiek pranašesniu už kitus. O pasijusti svarbiu patinka kiekvienam.
Apkalbos lavina fantaziją, juk jos reikia nebūtoms ir kartais visiškai iš piršto laužtoms istorijoms sukurti.
Ir visai nepelnytai apkalbos priskiriamos moteriškajai giminei, neva pletkina tik bobos. Oi, toli gražu, vyrai kartais tas bobas lenkia taip, lyg vairuotų supergalingą apkalbų bolidą.
O pasijusti svarbiu patinka kiekvienam.
Viename socialiniame tinkle yra susikūrusi grupė vyrų, kurie sėdi populiariose pažinčių programėlėse. Ten, žinoma, renkasi vyrai, kurie tikrai nesistengia sukurti rimtų santykių. Ir ten vyrai su išsamiais aprašymais dalijasi įspūdžiais, kurią iš programėlėje sutiktų moterų pamylėjo (jie vartoja kitą žodį), kaip tai padarė, ką ji daro blogai, o ką gerai, per kurį pasimatymą „duoda“ ir ar verta su ja gaišti laiką.
Spėju, jog pusė istorijų ten išgalvotų, nes gavau kelias ekrano kopijas su pasakojimais, kaip vyrai „tvarko“ mane.
Jei esi užkietėjęs mačo, gal ir visai nieko grupė, tik va, spėju, jog pusė istorijų ten išgalvotų, nes gavau kelias ekrano kopijas su pasakojimais, kaip vyrai „tvarko“ mane. Pasakojimai visai neblogi, ačiū, už fantaziją galiu rašyti teigiamą pažymį, bet, deja, tai tik fantazijos. Aš net į pažinčių programėlių pasimatymus tingiu eiti (va va, neverta su manim prasidėti), ką jau kalbėti apie seksą su ten esančiais vyrais.
Fantazijų apie save esu girdėjusi daug, kai kurios tokios juokingos, kad net sunku už tai pykti.
Mano sesuo – tai mano dukra, kurią užaugino mano mama. Man pačiai savęs gaila, juk „gimdyti“ teko vos sulaukus devynerių.
Mano randas per visą krūtinę – labai nevykusi papų plastinė operacija. Nagus nukapot tokiam chirurgui, kuris perrėžia visą krūtinės ląstą vien papams įdėti.
Šiaip ten randas po širdies operacijos, bet net ir apie ją girdėjau gandą, kad man be eilės per blatą įdėjo donoro širdį, kuri turėjo atitekti kitam. Širdis šiaip mano, palopyta gerai, bet vis dar mano pačios.
Labai noriu perduoti linkėjimus Arūnui Valinskui, Žilvinui Žvaguliui ir Algiui Ramanauskui bei visiems kitiems, su kuriais visais „miegojau“ dėl karjeros. Visi šie vyrai puikūs ir gal mielai kada su jais būčiau permiegojusi, jei jie nebūtų vedę, o aš nebūčiau sugebėjusi karjeros pasidaryt pati.
Neseniai man viena mergina atsiuntė susirašinėjimą, kur psichologė, reklamuojanti soc. tinkluose savo paslaugas, jai rašo, kad ilgai „konsultavo“ mane. Ir visos mano bėdos (nežinau net, kokios) kilo dėl to, kad mano tėtis mane vaikystėje skriaudė.
Tokios apkalbos šiek tiek šokiruoja, nes tai daro profesionalai, kurie turėtų gerbti savo profesiją.
Tokios apkalbos šiek tiek šokiruoja, nes tai daro profesionalai, kurie turėtų gerbti savo profesiją. Bandyta žaisti pigia korta, bet prašauta – šiuo metu nesilankau pas psichologę, o tėtis priešingai, mane visada labai mylėjo ir vertino. Gal psichologė tokiu būdu ir pritrauks naujų klientų, bet labai abejoju, ar jiems sugebės padėti.
Ne aš viena su apkalbomis susiduriu kasdien.
Šią savaitę kalbinau savo radijo klausytojus, kurie atviravo, kad su apkalbomis susiduria dažnai, o tai daro net labai artimos aplinkos žmonės. Išvažiuoji dirbti į užsienį – garantuotai dirbi sekso srityje. Susirandi naują vaikiną – jau visas miestelis ošia, kad esi nėščia. Gauni geresnes pareigas – faktas, kad per lovą ar pažintis.
Tikra istorija: viename mažame miestelyje mergina, kuri laukėsi, pradėjo gimdyti mėnesiu anksčiau. Po paros miestelis jau buvo palaidojęs ir ją, ir jos kūdikį. Apkalbos mažame miestelyje sklinda greitai, todėl labiausiai gaila buvo jos mamos, kuri visą savaitę vis sulaukdavo užuojautų iš aplinkinių dėl mirusios dukters ir anūkės, kurios tuo metu visiškai sveikos gulėjo ligoninėje po priešlaikinio gimdymo.
Moralo nebus, nes apkalbos neišnyks niekada. Kai kuriems žmonėms jos reikalingos lyg oras. VBS (viena boba sakė) mūsų šalyje yra patikimesnis šaltinis nei visos spaudos ir naujienų agentūros kartu sudėjus.
Ir tik nedaugelis moka dukart patikrinti informaciją prieš reikšdami šeimos nariams užuojautą ar perduodami pletkų estafetę toliau.
Daugiau autorės S.Jasevičiūtės tekstų rasite ČIA.
